„Prisegti“ liežuvio ir lūpų pasaitėliai pastaruoju metu tampa vis populiaresne tema. Ankyloglossia (lotynų k.), arba kitaip „prisegtas“ liežuvis gali apsunkinti žindymą, nes priaugęs per trumpas liežuvio pasaitėlis (t.y. po liežuviu esanti plėvelė, kuri sujungia jį su burnos dugnu), neleidžia liežuviui normaliai judėti. Dažniausiai pasaitėlis būna prisitvirtinęs prie priekinės liežuvio dalies, rečiau – kiek giliau, tačiau yra neelastingas ir pernelyg trumpas.
„Prisegimai“ skirtingi
Pagal tai, kaip pasaitėlis tvirtinasi prie burnos dugno ir dantenų krašto, skirstomi 4 tipai. Nei vienas iš šių 4 tipų nėra „sunkesnis“ ar „blogesnis“ už kitą, skiriasi tik gydymas, kai juos nusprendžiama koreguoti chirurginiu būdu: vienais atvejais užteks nesudėtingo pakirpimo chirurginėmis žirklėmis be bendros nejautros, o kitais atvejais teks atlikti neilgą chirurginę operaciją, pjaunant pasaitėlį skalpeliu ar lazeriu, pritaikius bendrąją nejautrą.
Kaip pasaitėlis trukdo žindyti
Liežuvis žindyme atlieka labai svarbų vaidmenį – jo dėka kūdikis sudaro vakuumą, įtraukia mamos krūtį, išsilaiko ant jos žindimo metu. Susidariusio neigiamo spaudimo metu skatinamas pieno atitekėjimas į burną, ir liežuvis savo banguojančio judesio dėka padeda pieną nustumti giliau į gerklę bei jį nuryti.
Jei liežuvio pasaitėlis yra nepakankamo ilgio ir/ar elastingumo, liežuvis labai įsitempia, bandydamas atlikti sau reikalingus judesius, ir mažylis tiesiog instinktyviai bando taisyti situaciją, kompensuodamas liežuvio „sunkumus“ kitomis burnytės struktūromis – lūpomis (bando „įsisiurbti“ jomis į krūtį ir taip ant jos išsilaikyti), dantenomis (suspausdamas jas), nes neturi kitos išeities. Visa tai įrodyta stebint tokių mažylių žindimo sesijas echoskopu. Ir net jei pirmaisiais žindymo mėnesiais mama su tokiu mažyliu gali net nepatirti jokio diskomforto, nes žindo patogia poza, apžiojimas yra maksimaliai geras, gal net jos spenelių oda „storesnė“ ir ji yra iš tų mamų, kurios laktacijos pradžioje susiduria su pertekline pieno gamyba, iš krūties jis atleidžiamas stipriai ir gausiai – tokia mama gali išvis nepastebėti jokių prisegto liežuvio simptomų tol, kol… vaikeliui neišdygs dantys. Nes tuomet kompensacinis veiksmas – įsikabinimas į krūtį dantenomis – tampa tikrai skausmingu kandžiojimusi, nes viena, kai jos yra bedantės, ir visai kas kita – kai jose yra labai aštrūs pirmieji mažylio dantukai…
Sunkiais atvejais tokie kompensaciniai veiksmai vaikutį nuvargina, ir jis neefektyviai bei ilgai būna prie krūties, gauna mažiau pieno, dėl to priauga per mažai svorio, ji dažniau kamuoja pilvuko skausmai, nes taip žįsdamas prisiryja per daug oro, gali pradėti anksti ir gausiai seilėtis. Prisegto liežuvėlio pasekmės matomos ir išoriškai – mamos speneliai pažeisti, mažylio lūpos – su pūslelėmis, kaip „pritrintos“.
Kas yra „prisegta“ lūpa? Taip vadinamas sutrikęs lūpos judėjimas dėl neelastiško ir storo lūpos pasaitėlio, t.y. plėvelės, kuri jungia viršutinę kūdikio lūpą prie jo dantenų.
Trumpą liežuvio pasaitėlį turintis mažylis:
- negali iškišti liežuvio toliau apatinės lūpos;
- jam bandant pakelti liežuvį, jo galiukas atrodo tarsi įspaustas (kartais visai nedaug, o kartais taip, kad visas liežuvio galas tampa širdutės formos). Tai lengva pastebėti, ypač vaikui verkiant;
- labiau pakelia liežuvio šonus nei priekį, susidaro vadinama „nepilna taurelė“;
- patiria žindymo sunkumų, neišlaiko krūties burnoje;
- žinda ilgai (daugiau nei 30 min. aktyvaus žindimo), nepasisotindamas, vos pavalgęs ima verkti;
- blogai priauga svorio;
- labai sužaloja mamos spenelius;
- žįsdamas čepsi;
- dažnai atpylinėja, jam pučia pilvuką.
Aišku viena – tais atvejais, kuomet nesėkmingo žindymo priežastis yra „prisegtas“ liežuvis ir/ar lūpa – ši problema turi būti sprendžiama.
Ar tai tikrai epidemija?
Šią problemą tiriantys mokslininkai yra nustatę, jog ji pasitaiko tik maždaug 4 procentams visų kūdikių, tačiau šiais laikais ne tik visame pasaulyje, bet jau ir Lietuvoje vis daugiau mamų „diagnozuoja“ „prisegtą“ liežuvio ar lūpos pasaitėlį savo mažyliams, spręsdamos apie tai iš internete rastos informacijos. Ar toks elgesys teisingas, ar klaidingas? Išties, kalbant apie žindymą, yra gana mažai dalykų, apie kuriuos galime užtikrintai pasakyti – tai „blogas“ ar „geras“ žindymo sprendimas. Jei tokia „asmeninė diagnozė“, nustatyta savo vaikui remiantis Dr. Google , padeda tokiai mamai išspręsti problemą – puiku, bet jei ne – tuomet ji tik atitolina tikrosios problemos sprendimą ir kartais situacija komplikuojasi tiek, kad mama tiesiog nustoja žindyti.
Pasaulyje atlikti tyrimai parodė, jog „prisegtas“ liežuvis nėra dažniausia žindymo problemų priežastis. Tiesiog vertinant mamų-kūdikių poras, kurios patiria žindymo problemų, daugeliu atvejų bus nustatytas vieno ir kito tipo liežuvio pasaitėlio „prisisegimas“. Tačiau vertinant bendrąją kūdikių populiaciją, liks tie patys 4 proc. su „prisegtais“ liežuviais.
Tad jei žindančiai mamai skauda spenelius, jei jos kūdikis lėtai priauga svorio, o pats žindymas trunka labai ilgai, geriausia pradėti tiesiog nuo bendrojo žindymo situacijos ir jo dinamikos įvertinimo: kaip kūdikis apžioja krūtį ir kaip jis yra žindomas.
Kas svarbu?
Tėvams reikia žinoti, kad jei jų kūdikiui vaikų burnos chirurgas patvirtino tam tikro tipo liežuvio pasaitėlio diagnozę – tai yra įgimtas dalykas ir jis savaime nepasikeis. Atlikti tyrimai parodė, jog per trumpas liežuvio pasaitėlis niekada „neprasitampys“, veikiau tai padarys kitos burnos struktūros ir audiniai, prie kurių yra prisitvirtinęs liežuvio pasaitėlis. Kitais žodžiais, jei nebus atlikta tokio pasaitėlio korekcija, ilgainiui kryps dantų eilė, deformuosis sąkandis, kentės gyvenimo kokybė ir pan.
Kitas klausimas – kada tai geriausia daryti? Jei šis pasaitėlis yra vienintelė nesėkmingo žindymo priežastis, kurios nesiseka pakoreguoti jokia labai atidžiai renkama žindymo poza, ir mama nuolat jaučia skausmą – tuomet korekciją reikia atlikti kuo skubiau, geriausia – iki 1 mėnesio amžiaus. Jei mama ir kūdikis nejaučia akivaizdaus diskomforto, jei jiems padėjo tiesiog tobulai atitaikyta žindymo poza – tuomet galima lukterti ir, pasitarus su vaikų burnos chirurgu, atlikti reikiamą korekciją kai jis patars. Nepriklausomai nuo to, kokiame amžiuje buvo atlikta korekcija, būtina prisiminti, jog iškart po jos tam tikrą laiką teks atlikti tam tikrus veiksmus vaikučio burnytėje, kad įpjautas pasaitėlis vėl nesuaugtų ir situacija negrįžtų į senas vėžes. Tad ruošiantis šiai procedūrai, visada aptarkite su burnos chirurgu kaip ir kiek laiko reikės prižiūrėti korekcijos vietą. Žinoma, bet kokia chirurginė invazija, ypač, jei ji atliekama su bendrąja nejautra, yra tam tikra rizika, tačiau pažengę neonatologai vieningai sutinka – jei tokios korekcijos dėka mama su mažyliu išsaugos žindymą – jo ilgalaikė visapusiška teikiama nauda yra daug didesnė, nei tokios korekcijos galima žala.
Nespėliokite, o ieškokite pagalbos. Jei patiriate tokias problemas kaip skausmingas žindymas, sužaloti speneliai ir prastai augantis vaikučio svoris, įtariate, kad taip yra dėl „prisegto“ liežuvio – ieškokite kvalifikuoto žindymo konsultanto, kuris padės rasti tinkamą žindymo pozą, kruopščiai įvertins žindymo situaciją, nustatys, kas yra pagrindinė jūsų problema ir jei reikia, patars kreiptis pas vaikų burnos chirurgą. Daugeliu atvejų reikia tiesiog pasiekti gerą ir labai gilų krūties apžiojimą žindant. Nei viena mama neturėtų eiti kančių ir ieškojimų keliu, bandydama savarankiškai išspręsti ją su mažyliu užklupusias problemas, ji tikrai gali gauti kvalifikuotą pagalbą.
Esant būtinybei, reikia kreiptis į burnos chirurgą pasaitėlių įvertinimui ir galimai korekcijai atlikti. Šiuo metu Vilniuje nemokamai tai atliks Žalgirio klinikos burnos chirurgė doc. Rūta Rastenienė, kreipiantis reikia turėti vaikučio gydytojo siuntimą ir registruotis klinikos registratūroje. O tokią mokamą paslaugą net kelių dienų amžiaus naujagimiams teikia ta pati Žalgirio klinika, MIR odontologijos klinika, gydytoja periodontologė Rita Grybienė, odontologijos klinika ,,Pilėnė” ir estetinės odontologijos centras „VivaDens” (vykdo korekcijas ir skalpeliu, ir lazeriu bet kokio amžiaus kūdikiams ir vaikams).
Naujausi komentarai