Mastitas – „degančių“ krūtų liga

 

Kartais žindymo kelias mamai nėra lengvas ir visai be rūpesčių, neretai ją ištinka mastitas. JAV įsikūrusi pasaulinė organizacija Žindymo medicinos akademija (angl. – Academy of Breastfeeding Medicine, toliau tekste – ABM) išleido ir nuolat atnaujina pagal naujausius mokslinių tyrimų duomenis specialius klinikinius protokolus, kurie leidžia viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams ir sertifikuotiems žindymo konsultantams (IBCLC) taikyti geriausią praktiką, paremtą tik naujausiais mokslo įrodymais, savo kasdieniame darbe su žindančiomis moterimis, kad jos galėtų ilgai ir sėkmingai žindyti savo mažylius. Šis straipsnis yra parengtas remiantis ABM klinikiniu protokolu Nr. 4 „Mastitas, peržiūrėta 2014 m. kovo mėn.”. Mastitas yra dažna žindančių moterų būklė, remiantis moksliniais tyrimais, ji būna iki 20% atvejų. Dažniausiai taip nutinka per pirmąsias 6 sav. po gimdymo, tačiau mastitas tikrai gali atsirasti bet kokiu vėlesniu laktacijos metu.

 

Kaip diagnozuoti mastitą

Mastitas yra krūties uždegimas, kuomet stebima jautri, karšta, patinusi, pleišto formos krūties sritis, lydima aukštos kūno temperatūros (38,5oC ir daugiau), šaltkrėčio, primenančiais gripą viso kūno skausmais ir bendruoju negalavimu. Mastitas gali būti susijęs arba nesusijęs su bakterine infekcija. Paraudimas, skausmas ir karštis – visa tai gali pasireikšti, kuomet krūties sritis yra pabrinkusi ar „užsikimšusi”, bet ten nebūtinai tuo pat metu bus jau ir infekcija. Jei moteris žindo ir jai bet kada pakyla temperatūra ar tiesiog pablogėja bendra savijauta (ir ji pradeda galvoti apie peršalimą ar pan.) – visų pirma būtina apžiūrėti jos krūtis ir spenelius: ar niekur nėra jokių skausmingų vietų, paraudimo, menkiausio sukietėjimo, kaip atrodo speneliai, kad galima būtų atmesti mastito diagnozę. Nesiimant jokių veiksmų, visas procesas vystosi taip: krūtų brinkimas -> neinfekcinis mastitas -> infekcinis mastitas -> krūties abscesas.

Kas gali lemti mastito atsiradimą

 

Šie veiksniai sukelia pieno sąstovį ir gali turėti įtakos mastito atsiradimui:

 

  • pažeistas spenelis, ypač, jei jis užkrėstas auksiniu stafilokoku (lot. – Staphylococcus aureus, toliau tekste – aureus)
  • reti maitinimai / žindymas pagal grafiką / nustatytos trukmės žindymas
  • praleisti maitinimai
  • blogas apžiojimas / silpnas ar nekoordinuotas žindimas, lemiantys nepakankamą krūties ištuštinimą
  • mamos ar kūdikio liga
  • per didelė pieno gamyba
  • staigus nujunkymas
  • krūties suspaudimas (pvz., veržianti liemenėlė, mašinos diržas, veržiantys rūbai, atsigulimas ant krūties, jos užgavimas smūgiu ir pan.)
  • baltasis taškas ant spenelio ar blokuota spenelio pora ar latakas: pieno pūslelė (lokalizuotas uždegiminis atsakas)
  • mamos stresas ir nuovargis

Krūtų dydis, forma, standumas mastitui neturi jokios įtakos. Kuo daugiau buvo brandžių laktacijų (žindyta ilgiau nei 2-3 mėn.), tuo daugiau krūtyse pieną gaminančių ląstelių (laktocitų) ir tuo daugiau ir greičiau pieno jos pagamins naujai gimusiam sekančiam kūdikiui, todėl mama gali susidurti su per didele pieno gamyba. Nėštumo ir gimdymo eiga įtakoja mastitą tiek, kiek tai bendrai paveikė mamos sveikatą, jos jėgas ir imuniteto būklę – viskas sudėtingiau, tuo sunkiau jai bus atsigauti po gimdymo ir tai gali lemti mastito atsiradimą, susidarius pieno sąstoviui krūtyse.

 

Visos kitos dažnai labai populiarios mastito atsiradimo teorijos, t.y. „perpūtimas”, per ploni rūbai krūtų srityje ir pan., yra visiški mitai. Maitinant gyvenimas nesustoja, tai tikrai nėra priežastis „pasislėpti kokone” (nuolat krūtis laikyti šiltai) ir visko labai saugotis. Žindymas, kaip ir nėštumas, nėra liga, o labai natūralūs moters gamtos sąlygotas gyvenimo laikotarpis.

 

Reikalingi tyrimai

 

Laboratoriniai tyrimai ir kitos diagnostinės procedūros dažniausiai nėra reikalingi ir neatliekami mastito atveju. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje apie mastitą siūloma atlikti mamos pieno pasėlio ir jo jautrumo tyrimą, jei:

 

  • nėra jokio atsako į gydymą antibiotikais per 2 dienas
  • mastitas pasikartoja
  • tai hospitalinės infekcijos sukeltas mastitas
  • pacientė alergiška įprastai gydymui naudojamiems antibiotikams
  • susiduriama su sunkiais ir neįprastais atvejais.

Svarbu mokėti tokiu atveju teisingai surinkti mamos pieną jo pasėlio tyrimui. Spenelis švariai nuvalomas ir švariom rankom pradedamas ištraukti pienas, pirmosios srovės praleidžiamos, o toliau sekančios srovės pagaunamos tiesiai į sterilų šlapimo mėginiams skirtą indelį, neliečiant jo vidaus pirštais. Tokiu būdu užtikrinama, kad ant spenelio odos buvusi mikroflora nepatenka į pieno mėginį. Pastebėta, kad kuo sunkesni mastito simptomai, tuo didesnis tokiame mėginyje bus bakterijų kolonijų skaičius ir gali būti net patogeninė mikroflora.

 

Ką daryti

Svarbiausia žinia mamoms: niekada nenutraukite žindymo, jei jau turite mastitą!

 

Pieno sąstovis krūtyje yra dažnai mastitą sukeliantis faktorius, todėl svarbiausia situacijos valdymo priemonė yra dažnas ir efektyvus pieno pašalinimas iš krūties:

 

  • prieš žindymą atliekamas labai švelnus krūties odos masažas (glostymas) nuo spenelio link pažasties limfmazgio lengvais glostančiais judesiais rankomis, jei reikia, suteptomis maistiniu aliejum, mamai gulint ar sėdint atsilošus – tai leidžia efektyviai pašalinti krūtyje susikaupusią limfą ir audinių skysčius ir pienas gali netrukdomas ištekėti iš visos krūties ir blokuotos srities po tokio masažo sekančio pieno ištraukimo ar žindymo metu;
  • būtina kuo įmanoma dažniau žindyti, pradedant žindymą nuo pažeistosios krūties;
  • jei dėl krūties skausmingumo net neatsileidžia pienas iš krūties (skausmas blokuoja atleidimą), reikia pradėti žindyti nepažeistąja krūtim tol, kol krūtys atleis pieną, ir tuomet iškart perkelti vaiką prie pažeistosios krūties;
  • mažylio priglaudimas prie krūties taip, kad jis liestų smakriuku ar nosyte blokuotą krūties sritį, padės ją efektyviau ištuštinti;
  • krūties masažas maitinimo metu pirštus sutepus maistiniu aliejum ar netoksišku lubrikantu taip pat gali padėti pašalinti pieną. Tokio masažo, atliekamo pačios mamos, ar jos padėjėjo, kryptis yra nuo blokuotos srities link spenelio;
  • po maitinimo dar atliktas pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu gali dar labiau padėti pašalinti pieną ir pagreitinti problemos išsprendimą.

 

Nėra jokių įrodymų, kad sveikam, išnešiotam kūdikiui kiltų rizika, jei jis toliau bus žindomas mamos mastito atveju. Jei mastito atveju situacija susiklosto taip, kad moteris nebegali žindyti (tam tikra vaiko būklė, išvažiuoja be vaiko, bus taikomas gydymas absoliučiai nesuderinamas su žindymu ir pan.), ji turėtų toliau išsitraukinėti pieną rankomis ar pientraukiu, nes staigus žindymo nutraukimas lemia didesnę absceso susidarymo riziką, nei žindymo tęsimas.

 

Palaikančios priemonės

 

Poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba yra svarbios priemonės. Visa tai kartu leis jos kūnui sustiprėti ir greičiau įveikti šią problemą. Praktinė pagalba namuose gali būti reikalinga tokiai mamai, kad ji galėtų pakankamai pailsėti. Trumpalaikės (1-2 min. trukmės) šilumos poveikis (šiltas dušas, šiltu vandeniu suvilgytas vystyklas, švelnus glostymas rankomis nuo spenelio link pažasties) pažeistai vietai gali padėti lengviau atleisti pieną ir sustiprinti pieno srovę. Po maitinimo ir/ar pieno ištraukimo iš krūties būtina panaudoti šaltį (jei dedamas ledas – tik iki 20 min. trukmės vieno šaldymo metu), nes jis padeda sumažinti pažeistos srities skausmą ir patinimą.

 

Nors dauguma moterų su mastitu gali gydytis namie, į ligoninę turėtų būti guldomos moterys, kurios serga, joms reikia intraveninių antibiotikų ir/ar joms nesuteikiama palaikomoji slauga namie. Tokiu atveju jos privalo būti guldomos kartu su savo kūdikiu, kad galėtų būti tęsiamas žindymas.

 

Beveik kiekviena tauta mastito atveju turi tikrai nemažai „liaudiškų priemonių”, kurios turėtų padėti mamai kuo greičiau susitvarkyti su mastitu. Gyvendami XXI amžiuje su jau taip toli pažengusia medicina ir jos siūlomais tyrimo ir gydymo metodais, būtų naivu iki šiol gydytis kompresais su, tarkim, kūdikio šlapimu. Iš visų šiuo metu Lietuvoje sklandančių receptų (kopūstų, bulvių plonų griežinėlių ar tarkių, medaus, druskos, spirito, kūdikio šlapimo kompresai mastito atveju), jei jau taip mamai norisi, galima naudoti tik kopūstų lapus ir žalias bulves (sutarkavus ar plonai supjausčius), tačiau ne vienus, o tik kaip tarpinę tarp ledo ir krūties odos, t.y. jau paskutiniame veiksmų etape, kuomet reikia užsidėti šaltį ant pažeistos krūties odos, nes vienas kopūsto lapas ar bulvė pats savaime nieko ilgai nepadarys, o gana greitai išdžius ir iš jos nebus jokios naudos.

 

Gydymas vaistais

 

Nors žindančios moterys dažnai yra priešingai nusiteikusios vaistų atžvilgiu, moterys su mastitu privalo vartoti joms gydytojo paskirtus vaistus. Visų vaistų suderinamumą su žindymu labai lengva patikrinti per www.e-lactancia.org ir informuoti apie tai gydytojus, jei atsitinka taip, kad jie skiria vaistą ir reikalauja nutraukti žindymą, nes tiesiog nežino apie jo suderinamumą su žindymu.

 

Nuskausminimas gali padėti lengviau atleisti pieną iš krūties ir turėtų būti naudojamas. Priešuždegiminis vaistas (pvz., ibuprofenas) gali būti veiksmingesnis sumažinant uždegiminius simptomus nei paprastas nuskausminamasis vaistas (pvz., paracetamolis). Abu šie vaistai yra absoliučiai suderinami su žindymu.

 

Antibiotikai. Jei mastito simptomai yra vidutinio sunkumo ir tęsiasi mažiau nei 24 val., gali pakakti tik konservatyvaus gydymo (t.y. efektyvus pieno pašalinimas ir palaikančios priemonės). Jei simptomai negerėja per 12-24 val., ar jei moteris patiria ūmią ligą, būtina kreiptis pas gydytoją, kuris, greičiausiai, paskirs antibiotikus. Viso pasaulio masto dažniausias patogenas, sukeliantis infekcinį mastitą, yra penicilinui atsparus S.aureus. Rečiau pasitaikantys patogenai yra Streptococcus ar Escherichia coli. Todėl dažniausiai skiriami antibiotikai yra penicilinazei atsparūs penicilinai arba tai, ką parodė mamos pieno pasėlio jautrumo antibiotikams testas. Bet kokiu atveju turi būti paskirtas pakankamai ilgas antibiotikų vartojimo kursas.

 

Remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, vis dažnesni atvejai, kai mastitų ir krūties abscesų atvejais yra identifikuojamas ne paprastas S.aureus, o meticilinui (ar oksacilinui) atsparus S.aureus (dar kitaip vadinama MRSA infekcija), todėl gydytojai turėtų apie tai prisiminti tada, kuomet mastito atveju paskyrus antibiotikų terapiją, moters būklė nepagerėja po 48 val. nuo terapijos pradžios: būtina imti mamos pieno mėginį jo pasėliui ir jautrumo antibiotikams testui atlikti. Tokioj situacijoj, laukiant tyrimų rezultatų, būtina įvertinti, koks gali būti MRSA infekcijos paplitimas konkrečioje vietovėje ir iškart skirti kitą antibiotiką.

 

Jei jau buvo paskirtas tinkamas antibiotikas, dažniausiai kūno atsakas į tai yra staigus ir ženklus. Tačiau jei mastito simptomai nepagerėja per kelias dienas nuo atitinkamo gydymo pradžios, reikėtų pagalvoti apie platesnę diferencinę diagnostiką. Tokiu atveju gali prireikti tolimesnių tyrimų siekiant patvirtinti esant atspariai bakterijai, absceso susidarymui, giliau esančius darinius, ar uždegiminę ar latakų karcinomą. Jei mastitas pasikartoja toje pačioje vietoje daugiau nei 2-3 kartus, verta patikrinti, ar toje krūties vietoje nėra giliau esančio kokio nors darinio ar kitos patologijos.

 

Galimos komplikacijos

 

 Ankstyvas žindymo nutraukimas. Mastito sukelti simptomai gali būti tokie ūmūs, kad kartais moterys svarsto apie žindymo nutraukimą. Tačiau efektyvus pieno pašalinimas yra svarbiausia gydymo dalis. Staigus žindymo nutraukimas gali pabloginti mastitą ir padidinti absceso susidarymo riziką; todėl efektyvus gydymas ir sveikatos priežiūros specialistų bei šeimos narių palaikymas tokiu metu yra labai svarbūs.

 

Abscesas. Jei gerai apibrėžta krūties vieta išlieka kieta, raudona ir jautri nežiūrint į taikomą tinkamą gydymą, tuomet reikėtų įtarti abscesą. Taip nutinka maždaug 3% moterų su mastitu. Pradžioje buvę bendrieji negalavimo simptomai ir karščiavimas gali būti jau praėję, bet ultragarsinis krūties tyrimas parodys skysčių sankaupą, kurią galima drenuoti (ištraukti) adata. Kartais prireikia visos tokių ištraukimų adata serijos. Taip ištraukti pūliai gali būti ištirti dėl konkrečių juose esančių bakterijų. Jei abscesas labai didelis ar yra daug abscesų zonų, prireikia drenavimo chirurginiu būdu. Net ir tokiu atveju žindymas gali ir turi būti tęsiamas iškart po procedūros, tik užtikrinant, kad kūdikis neliečia drenažo vietos ir infekcijos paliestų audinių/išskyrų. Po krūties drenavimo būtinas antibiotikų kursas.

 

Candida (pienligės) infekcija. Pienligės atveju atsiranda deginantis spenelių skausmas arba išcentrinių krūties skausmų simptomai. Diagnozavimas yra sudėtingas, nes speneliai ir krūtys gali atrodyti normalūs apžiūros metu ir gautas pieno pasėlis nėra patikimas. Tokiu atveju būtina labai atidžiai įvertinti kitas krūties skausmo priežastis, ypatingą dėmesį skiriant tinkamam apžiojimui pasiekti ir Raynaud’o sindromui (vazospazmui) ir lokaliai spenelio traumai atmesti. Jei iš spenelio įtrūkimų ir žaizdų užauginti pasėlį, jame dažniausiai bus rastas S.aureus. Bet net kelių mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog, jei moteris jaučia deginantį spenelių ir krūtų skausmą, tai, greičiausiai, bus ne S.aureus, o būtent Candida sukelta pienligė, kuri turi būti gydoma gydytojo paskirtais priešgrybeliniais preparatais.

 

Ką daryti, kad mastito nebūtų

 

Kiekviena jau žindanti mama ir dar tik besilaukianti moteris turėtų žinoti, ką reikia daryti, kad ji išvengtų tokios nemalonios situacijos kaip mastitas.

 

Efektyvių priemonių taikymas esant krūtų persipildymui ir brinkimui:

 

  • reikia ieškoti pagalbos siekiant gero krūties apžiojimo glaudžiant kūdikį prie krūties;
  • maitinimų dažnis ir trukmė negali būti ribojami;
  • ligoninės personalas turi apmokyti kiekvieną mamą išsitraukti pieną rankomis, jei krūtys yra perpildytos ir kūdikis tiesiog negali gerai jos apžioti, ar jei pažindžius kūdikį, nepasiekiamas krūtų palengvėjimo jausmas; tokiu atveju taip pat galima naudoti pientraukį, bet mama vistiek turi gebėti išsitraukti pieną rankomis, nes tokio gebėjimo poreikis gali atsirasti labai netikėtai;

 

Neatidėliotinas dėmesys bet kokiems pieno sąstovio ženklams:

 

  • ligoninėje mamą turi apmokyti apžiūrėti savo krūtis – ar nėra sukietėjimų, skausmo ar paraudimo;
  • pastebėjus bet kokius pieno sąstovio požymius, būtina ilsėtis, padidinti maitinimu dažnį, pridėti šilumą prie krūties prieš žindymą ir masažuoti bet kokias zonas su sukietėjimais kaip jau aprašyta anksčiau;
  • kreiptis į gydytoją, jei simptomai negerėja per 24

 

Neatidėliotinas dėmesys esant kitokiems žindymo sunkumams:

 

  • būtina kreiptis profesionalios pagalbos, jei yra pažeisti speneliai, ar kūdikis atrodo neramus ir nepatenkintas, ar jei įtariama, jog yra nepakankama pieno gamyba.

 

Poilsis:

 

  • kadangi nuovargis yra dažnas mastito pranašas, maitinančios mamos turėtų pakankamai ilsėtis. Šeimos nariai gali pasiūlyti daugiau savo pagalbos ir pačios žindyvės turėtų jos prašyti dažniau ir drąsiau, jei tik tai būtina.

 

 Gera higiena:

 

  • kadangi aureus yra dažnas simbiotinis mikroorganizmas, dažnai būnantis ligoninėse ir bendruomenėse, gera higiena yra labai svarbu. Ligoninės personalas, mamos ir jų šeimų nariai privalo dažnai ir gerai plautis rankas. Pientraukiai ir jų dalys yra geras užkrėtimo šaltinis, todėl visa tai turi būti gerai išplaunama su muilu ir karštu vandeniu po panaudojimo.

 

Nuolat apžiūrint krūtis ir pastebėjus menkiausius pieno sąstovio požymius – nedelsiant pradėjus visą gelbėjimosi savo rankomis ir esant namie veiksmų planą, yra didelė tikimybė, jog viskas tik tuo ir pasibaigs, arba praeis nesunkioj formoj ir neprireiks nei kreiptis pas gydytoją, nei vartoti antibiotikus. Ir bus galima toliau mėgautis žindymu!