Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“. Tai kaip elgtis, kai suserga žindanti mama?

Ligos žindymui netrukdo

Tapus mama gyvenimas nesustoja ir toliau eina savo vaga: žindanti mama gali susirgti kaip bet koks kitas žmogus, jai prireikia gydyti dantis, atlikti įvairius tyrimus, procedūras ir pan. Deja, iki šiol pas mus gajus mitas, jog žindymas nesuderinamas su mamos gydymu ir sveikatos priežiūra. O iš tikrųjų, viskas yra daug paprasčiau.

Yra tik labai trumpas ligų ir būklių sąrašas, nesuderinamų su žindymu:

  • negalima žindyti kūdikių esant klasikinei galaktozemijai (galaktozės-1-fosfato uridiltransferazės trūkumui);
  • Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, neleidžiama žindyti mamoms, užsikrėtusioms žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar žmogaus T-limfotrofiniu I tipo (ŽLTV-1) virusu;
  • negalima žindyti tam tikrų ligų aktyvaus gydymo fazės metu, kai skiriami su žindymu nesuderinami preparatai.

Žindymas nedraudžiamas, kai:

  • Mamai nustatyta teigiama hepatito B paviršinio antigeno reakcija.
  • Mama yra užsikrėtusi hepatitu C.
  • Mama karščiuoja.
  • Mama patyrė nedidelio masto aplinkos taršos medžiagų poveikį.
  • Mamos kraujo serumas turėjo teigiamą atsaką į citomegalovirusą.
  • Mama rūko (nors ją reikėtų paskatinti mesti rūkyti) ar kartais išgeria taurę alkoholio per šventes.
  • Didžioji dauguma kūdikių su gelta ar hiperbilirubinemija gali būti toliau žindomi be jokios žindymo pertraukos.

Mama peršalo

Bet kurios kitos „įprastos“ ligos metu, pvz., esant peršalimui, gerklės skausmui, gripui, virusiniam gastroenteritui, karščiavimui, mastitui ir t.t., mama turėtų tęsti žindymą. Tiesiog reikia apie tai priminti gydytojui, kad jis paskirtų su žindymu suderinamus vaistus. Dauguma vaistų yra absoliučiai suderinami su žindymu, o tie, kurių nerekomenduoja vartoti žindant, beveik visada gali būti pakeisti saugiu alternatyviu vaistu. Geriausia, ką jau susirgusi mama gali padaryti dėl savo mažylio – tai toliau jį žindyti. Kuo tai paaiškinti? Jei mama suserga užkrečiama liga, pvz., gripu ar kitu virusu, jos kūdikį tos ligos sukėlėjas ima veikti jau tuomet, kai mama dar nesuvokia, kad jau užsikrėtė. Mamos pienas neperneša mamos ligos kūdikiui, bet jis turi antikūnus, specifinius būtent mamos ligai (plius bet kokiam kitam sukėlėjui, su kuriuo kontaktą turėjo pati mama, ar jos kūdikis), ir jie padės apsaugoti mažylį nuo susirgimo. O jei kūdikis vis tik susirgs, gautų antikūnų dėka jis persirgs lengviau, nei pati mama.

Mama apsinuodijo

Mamos apsinuodijimas maistu žindymui netrukdo. Tol, kol tokios būklės simptomai apsiriboja virškinimo traktu (mama vemia, viduriuoja, jai spazmuoja skrandis), reikėtų žindyti toliau, nes kūdikiui jokios rizikos nėra. Tačiau jei būklė sunkėja ir ligos sukėlėjas persikelia į mamos kraujotaką (mamai nustatoma septicemija ir ji turi būti gydoma jau ligoninėje), tuomet sprendimas dėl žindymo priimamas kiekvienu atveju individualiai. Net ir esant rizikai, kad sukėlėjas pateks iš mamos kraujotakos į jos pieną, tačiau mamą gydant su žindymu suderinama antibiotikų terapija, žindymas išlieka saugiausiu kūdikio maitinimo būdu. Jei mamą užpuolusi infekcija ypač agresyvi (pvz., invazinė A grupės streptokokinė infekcija, sukėlusi sunkią mamos ligą), žindymas turėtų būti tęsiamas po laikino jo sustabdymo pirmosioms 24 mamos gydymo valandoms. Tokiu atveju kūdikiui gali būti paskirta profilaktinė ar empyrinė terapija prieš tą patį sukėlėją.

Mama serga autoimunine liga

Kai kurios mamos serga autoimuninėmis ligomis: idiopatine trombocitopenine purpura, autoimuninėmis skydliaukės ligomis, autoimunine hemolizine anemija ir daugeliu kitų. Šioms ligoms būdingi antikūnai, gaminami pačios mamos organizme prieš jo paties audinius. Tokiomis ligomis sergančios mamos bijo, kad antikūnai patenka į pieną ir gali sukelti tokią pat ligą kūdikiui. Tai yra visiškas mitas. Autoimunine liga serganti mama tikrai gali žindyti. Antikūnai, kurie sudaro didžiąją dalį pieno antikūnų, yra vadinamojo sekrecinio IgA tipo. Autoimuninės ligos nėra sukeltos sekrecinio IgA. Net jei taip ir būtų, į kūdikio kūną sekrecinis IgA neįsigeria. Tad mama gali ramiai tęsti žindymą.

Ką daryti susirgus

Jei žindanti mama susirgo, reikia imtis įprastų profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, nečiaudėti ir nekosėti ant mažylio, riboti kontaktą veidas prie veido, dažnai vėdinti patalpas ir palaikyti jų švarą. Apsauginės kaukės dėvėti nereikia. Kai mama serga, dažniausiai geriausia mintis yra tiesiog gulėti lovoje su vaiku ir leisti jam žįsti tiek dažnai ir taip ilgai, kaip tik jam to reikia. Tiesiog reikia nepamiršti tinkamai pasirūpinti savimi ir palaikyti pieno gamybą: gerti daug skysčių ir dažnai žindyti.

Ar virinti sergančios mamos pieną?

Tai pats keisčiausias iš senovės atėjęs mitas. Sergant mamai pieno virinti griežtai negalima. Jei mama karščiuoja, jos pienas kūdikio tikrai nenudegins, tačiau labai retai kūdikiai atsisako gerti neįprastai jiems šiltą pieną. Tuomet reikia jį išsitraukti ir palikti pastovėti kambario temperatūroje ir atvėsti, o tada sugirdyti.

Žindymas ir vaistai

Karščiavimui mažinti tinka ibuprofenas arba paracetamolis. Juos reikia vartoti pagal informacinio lapelio nuorodas ir perspėjimus. Būtina atkreipti dėmesį, kad jei norima vartoti nuo peršalimo skirtus kompleksinius vaistus – įvertinti, kiek viso per parą paracetamolio gaus mama ir atskirai pasitikrinti kiekvieno tokio vaisto komponento suderinamumą su žindymu.

Maitinančiai mamai griežtai negalima aspirino (dėl Rėjaus sindromo sukėlimo rizikos).

Kartais vaistai gali sumažinti pieno gamybą, pvz., tie, kurie sumažina gleivinių patinimą (pseudoefedrinas, fenilefrinas, fenilpropanolaminas) – jų net 1-2 dozės gali ženkliai sumažinti mamos prolaktino lygį, dėl ko gali sumažėti pieno, ypač, jei laktacija jau stabili.

Antihistamininiai vaistai gali sustabdyti slogą, bet kartu ir sukelti mieguistumą, o tuo pačiu – ir kūdikio mieguistumą, dėl ko jis daugiau miegos ir mažiau prašys krūties. O lokaliai naudojami preparatai (nosies lašai, gerklės purškalai, čiulpinukai ir pan.) suveikia greitai, bet mažiau susigeria į mamos kūną, tad tai yra saugesnė alternatyva mamai.

Nuo kosulio maitinančiai mamai saugu vartoti gvaifeneziną. Dauguma kitų nuo kosulio preparatų yra saugūs naudoti mamai visą laiką, arba naudoti ribotą laiko tarpą.

Jei mamai reikia antibiotikų – gydytojas turi išrašyti suderinamus su žindymu. Suderinamumą galima pasitikrinti puslapyje www.e-lactancia.org (pagal vaisto veikliąją medžiagą). Didžiausias suderinamų su žindymu antibiotikų šalutinis poveikis – nežymus kūdikio išbėrimas ir/ar viduriavimas (tuomet jam galima duoti gerųjų bakterijų, nesant tokiems požymiams, probiotikų vartoti nereikia). Jei norima maksimalios vaiko apsaugos, geriau gerti vaistą ir iškart žindyti, taip pat gerti reikiamus vaistus prieš pat ilgiausią vaiko miego pauzę.

Ar galima naudoti natūralias priemones ir žoleles?

Homeopatiniai vaistai gali būti vartojami be jokių apribojimų, o vaistažolės – tiesiog saikingai, prisimenant, kad kartais jos gali slopinti pieno gamybą (šalavijas, čiobreliai, mėtos). Medaus galima valgyti tiek, keik pačiai mamai nesukelia alergijos. Jei pastebima, kad vaikui prasidėjo alergija ir įtariamas mamos vartojamas medus, jo vartojimą, žinoma, reikia nutraukti. Imbieras, česnakai, svogūnai, citrinos – be jokių apribojimų, tiesiog jaučiant saiko jausmą.

Tad gydantis mamai visada pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir prisiminti, koks yra vaistų poveikis ir gerti daugiau skysčių, dažniau žindyti, riboti vaistų, mažinančių pieno gamybą ar keliančių vaiko mieguistumą, vartojimą ar išvis vengti jų vartoti, jei tik yra įmanoma.

Krūties problemos

Mastitas (krūties infekcija) nėra priežastis nutraukti žindymą. Iš tikrųjų, krūtinė gali išgyti greičiau, jei mama tęsia žindymą pažeistąja krūtim.

Krūties abscesas (pūlinys) – šiais laikais tai gydoma pūlių ištraukimu adata ar drenažu, o ne visa operacija. Jeigu mamai prireikia operacijos (ne tik krūties, bet ir bet kurios kūno vietos), sustabdyti žindymo nereikia. Visi reikalingi vaistai turėtų būti aptarti su gydytojais dėl jų suderinimo su žindymu, o kai tik grįžtama į sąmonę po taikyto nuskausminimo, iškart galima žindyti.

Žindančios moters mamogramos sunkiau skaitomos, bet jos vis tiek yra naudingas tyrimo būdas. Jei kyla abejonių dėl diagnozės, visada galima atlikti aptikto mazgo tyrimą ultragarsu ar jo biopsiją.