Žindymas – lengvai ir sklandžiai

Žindymas yra natūralus ir normalus būdas maitinti kūdikius ir mažus vaikus, o mamos pienas yra specialiai ir tiesiog tobulai sukurtas jos vaikui, kokia bebūtų mamos socialinė, ekonominė ir asmeninė padėtis. Net jei ji badaus, ar valgys tik greitojo maisto užkandinėse, jos pienas bus vistiek tobulos sudėties, nes tuo pasirūpino pati gamta ir tik dėl to žmonija išliko – moteris pastoja, išnešioja, pagimdo ir išmaitina kūdikį – savo giminės pratęsimą. Sklandi ir teisinga pradžia dar ligoninėje užtikrina, kad žindymas bus maloni patirtis abiems – mamai ir vaikui, nes jis toks ir turėtų būti daugumai mamų, ir tik likusiems maždaug 10% mamų reikalinga sertifikuoto žindymo konsultanto IBCLC pagalba.

Didžioji dalis mamų puikiai pajėgios išmaitinti savo kūdikius tik savo pienu maždaug šešis mėnesius, toliau kūdikis turi būti primaitinamas kietu maistu. Iš tiesų, dauguma mamų pajėgios pagaminti daugiau nei pakankamai pieno. Deja, daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar dominuoja pasenusios rutininės procedūros ir elgesys, paremtas dirbtinai maitinamų kūdikių auginimo žiniomis ir gairėmis, kas labai apsunkina žindymą, ar net padaro jį neįmanomu. Ir pernelyg dažnai, deja, tokios mamos dėl to kaltina tik save. Jei nuo pat pirmųjų akimirkų po gimimo leisime mamai ir kūdikiui daryti tai, kam juos sukūrė pati gamta, tai gali iš esmės pakeisti visą situaciją su žindymu. Be abejo, net esant siaubingai pradžiai, mamos ir jų kūdikiai neretai susitvarko su žindymu ir tęsia jį toliau. Ir visada yra ir bus mamų, kurios tiesiog prideda mažylį prie krūties ir viskas joms iškart savaime pavyksta kuo puikiausiai.

Žindymo pagrindas yra geras krūties apžiojimas. Gerai apžiojęs krūtį kūdikis godžiai geria mamos pieną ir gauna jo pakankamai. Mažylis, blogai apžiojęs krūtį, sunkiau iš jos gauna pieną, ypatingai, jei iš mamos pusės nėra gausios pieno gamybos. Pieno gamyba pirmomis paromis po gimdymo nėra gausi ir tai yra normalu ir taip apspręsta gamtos, bet jei jau pirmomis dienomis krūties apžiojimas nėra geras, mažylis sunkiau gauna pieną ir būtent dėl to tiek daug mamų pirmomis paromis „neturi pakankamai priešpienio”. Dažniausiai mamos tikrai turi pakankamai priešpienio, bet dėl prasto krūties apžiojimo jų kūdikis tiesiog nepaima to, ką jau yra pagaminusi jo mama. Pirmomis gyvenimo paromis mažyliui tikrai nereikia daug pieno, bet jam visgi jo kažkiek reikia.

Ir net jei mama turi gausią pieno gamybą, bandymas žindyti kūdikį, kuris prastai apžioja krūtį, yra panašu į tai, kaip duoti kūdikiui buteliuką su pienu, kurio žinduko skylutė yra itin maža: buteliukas pilnas pieno, bet kūdikis gauna nedaug pieno, arba gauna jį labai labai lėtai, taigi toks kūdikis valandomis žinda krūtį, arba dažnai jos prašo, ar daug verkia prie krūties, kas iš šono atrodo kaip pieno trūkumas, nors išties dažniausiai tai nėra tiesa.

Kita prasto krūties apžiojimo medalio pusė – spenelio žalojimas ir jo skausmas. Ir jei tuo pačiu kūdikis negauna pakankamai pieno, jis priverstas ilgai likti prie krūties ir visai netrukus speneliai tampa itin skausmingi ir labai dažnai – rimtai sužaloti. Itin dažnai naujagimių mamoms pasakoma, kad jų kūdikis puikiai apžiojęs krūtį, nes tikrai lengva pasakyti, kad apžiojimas yra geras žiūrint tik iš šono, nors tai nėra tiesa. Svarbiausia – kaip žindymo metu jaučiasi pati mama, kokie jos pojūčiai vaikui apžiojus krūtį. Mamos taip pat pasimeta klaidinančios ir prieštaringos informacijos apie žindymą jūroje – iš knygų, žurnalų, interneto, artimųjų ir medicinos personalo. Deja, dauguma medicinos personalo turi nedaug žinių ir įgūdžių kaip išvengti žindymo problemų arba kaip jas spręsti, jei jos jau pasirodė. Štai keli patarimai, kurių dėka žindymas gali tapti lengvesniu procesu:

• Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama ir turėti galimybę prieiti prie krūties iškart po gimimo. Dauguma ką tik gimusių kūdikių tikrai gali būti padėti mamai nuogi ant jos nuogo pilvo (oda prie odos kontaktas) per pirmąsias minutes po gimimo. Atlikti tyrimai parodė, jog net minučių amžiaus kūdikiai, jei tik jiems leidžiama, pradeda savo ropojimą link krūties nuo mamos pilvo, pasiekia krūtį, apžioja ją ir patys savarankiškai pradeda žindymą. Šis procesas užima nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet mamai ir jos kūdikiui turi būti suteikta ši galimybė ir šis laikas (mažiausiai 1-2 valandos) buvimo kartu, kad jie galėtų pradėti pažinti vienas kitą. Taip krūtį „savaime apžioję” be jokios kitų žmonių pagalbos mažyliai dažnai patiria mažiau žindymo problemų. Ir tai vyksta tik kūdikio pastangų dėka, be mamos aktyvaus įsikišimo, todėl tai turi vykti net po ilgo ir sudėtingo gimdymo.
• Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama iškart po gimimo ir kiek įmanoma daugiau pirmąsias gyvenimo savaites. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylis, laikomas oda prie odos su mama, išlieka toks pats šiltas, kaip būtų laikomas inkubatoriuje. Pirmomis valandomis po gimimo taip laikomas jis gali nepradėti žįsti, bet tai nėra problema – jis negimsta alkanas ir ištroškęs, jis turi atsargų 3-4 dienoms išgyventi visai be maisto, pagrindinė jo užduotis – pačiam rasti krūtį ir ją apžioti.
• Oda prie odos kontaktas yra svarbus mamai ir kūdikiui ir ne vien dėl sklandžios žindymo pradžios: jo širdutė plaka ritmiškiau, jo kvėpavimas yra ramesnis ir kokybiškesnis, jis jaučia mažiau streso, jo miegas yra labiau gilus ir jis jaučiasi saugiai ir gerai. Įrodyta, jog pirmąsias 3-8 gyvenimo savaites oda prie odos dažnai laikytiems kūdikiams geriau vystėsi galvos smegenys ir būtent šis augimo periodas ir ypatingas būdas yra labai svarbus tolimesniam jų gyvenimui.
• Geras krūties apžiojimas yra ypač svarbus sėkmingam žindymui. Deja, dažnai mamai su krūties apžiojimu padeda žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie tai, ką reiškia geras krūties apžiojimas. Jei mamai skauda, jei jos spenelių būklė blogėja diena iš dienos – apžiojimas yra netinkamas ir jį būtina taisyti. Skausmas nėra normalu! Normalu yra tam tikras diskomfortas nuo to, kad spenelis burnoje apžiojimo metu vakuumo dėka pailgėja savo trečdaliu, tačiau tai nėra mechaninis spenelio traumavimas kietomis burnytės struktūromis (dantenomis ir kietuoju gomuriu), kuomet spenelis iš vaikučio burnos išeina „suplotas”, suspaustas, kaip nupjautas, įgnybtas, kaip gerai palygintas „su kantukais” ir pan. – visa tai rodo, kad apžiojimas buvo negilus, netaisyklingas ir jį reikia taisyti.
• Mamai su kūdikiu reikia būti kartu toje pačioje patalpoje visą parą, bet koks jų išskyrimas yra didžiulis stresas abiems. Mamai išmokius taisyklingai žindyti gulimoje padėtyje, ji gali didžiąją laiko dalį leisti gulėdama vienoje lovoje kartu su mažyliu, ilsintis ir atgaunant jėgas po gimdymo.
• Kūdikiai moka parodyti, kada nori valgyti daug anksčiau nei pradeda verkti iš alkio. Dar miegant mažylis ima krutėti, sukti galvą į šoną, ieškoti savo kumštuko. Tai yra ankstyvojo alkio požymiai, kuomet mama dar turi laiko ramiai pasiimti vaikutį, rasti patogią žindymo pozą ir bent kelis kartus pridėti vaikutį prie krūties siekiant geriausio apžiojimo. Kai prie tokio krutėjimo prisideda zirzimas, niurzgimas – tai jau vidutinio alkio stadija – „maitink mane dabar pat!”, o jau kai mažylis verkia iš alkio – tai vėlyvoji alkio stadija, kuomet jį apima panika ir neviltis, tumet jį pirma reikia nuraminti, o tik po to maitinti, nes kitaip pamaitinti tiesiog gali ir nepavykti.
• Maudynės turėtų būti daromos ne ką tik gimus, tuomet užtenka tiesiog nusausinimo, o jau tada, kai įvyko normalus pirmasis „savaiminis” žindymas, praėjo bent para po gimdymo, žindyti sekasi lengvai ir sklandžiai.
• Vystyklų keitimas prieš pat žindymą nėra gera mintis – taip mama praranda brangų laiką tarp minėtų alkio stadijų ir greit ateinama iki vėlyvojo alkio stadijos. Geriau tiesiog palaukti iki maitinimo pabaigos, tuomet leidus mažyliui atsirūgti, pakeisti jo vystyklą ir dar nuraminti krūtimi – jis kaipmat užmigs apsikabinęs mamytę.
• Žindyti reikia ne pagal laikrodį, o stebint mažylio ankstyvojo alkio signalus. Tėveliai turi užtikrinti, kad mažylis būtų maitinamas pagal jo poreikį, tačiau ne rėčiau nei 2-3 val. dieną ir 3-4 val. naktį, laiką skaičiuojant tarp dviejų maitinimų pradžių.
• Žindymo sesijos trukmė priklauso nuo to, ką vaikelis daro prie krūties, t.y. jis turėtų aktyviai „prašyti” iš jos pienelio, greitai ir nestipriai ją žįsdamas, o kai tik į tai sureagavęs mamos kūnas atleidžia iš krūties pieno „bangą”, jis turi jį ryti dideliais ir ritmiškais gurkšniais. Tokios „bangos” trukmė yra apie 1,8-2,5 min., jei mažylis iššaukia tokias 3 „bangas”, jis gauna apie 95% krūtyje sukaupto pieno ir jei jo jam nepakako, jam pasiūloma kita krūtis. Tad kuo aktyviau vaikutis dirba prie krūties, tuo efektyviau vyks žindymas ir tai nesitęs valandų valandas.
• Jokių „dirbtinių spenelių” – neduokite mažyliui nei čiulptuko, nei žinduko (buteliuko) – tai žlugdo pieno gamybos reguliavimąsi tarp mamos ir vaiko, supainioja mažylį ir jis nebeima mamos krūties, sugadina apžiojimą ir jis ima žaloti spenelius – visada galima sumaitinti pieną taurele, pipete, švirkštuku – paprašykite, kad jus išmokytų dar ligoninėje, jei tas yra būtina.
• Kūdikiui iki pusės metų nereikia vandens, arbatėlių, sulčių, o naujagimiams retai prireikia glukozės tirpalo ar pieno mišinio. Visų pirma reikia siekti gero krūties apžiojimo, o tik tuomet spręst su gydytoju, ar jūsų mažyliui tikrai reikia primaitinimo. Be reikalo duoti papildomi skysčiai kenkia pieno gamybai, nes ji reguliuojasi tik „paklausa-pasiūla” principu, tad jei nebus tinkamos paklausos iš mažylio pusės, pasiūla labai greitai sumažės ir gai visai išnykti.
• Nemokami pieno mišinių pavyzdžiai, buteliukai, čiulptukai, žindukai, bet kokie daiktai ar spauda su dirbtinio kūdikių maitinimo firmų atributika ir reklama nėra dovanos. Vienintelė tokių „dovanų” paskirtis – kad tėvai imtų naudoti pieno mišinius, todėl tokia neetiška tėvų ir kūdikių atžvilgiu rinkodara yra uždrausta Lietuvos teisės aktais.

Prieš išvažiuojant namo:

• jums turi parodyti kaip teisingai pridėti mažylį prie krūties;
• įvertinti jūsų krūties apžiojimą;
• įvertinti, ar vaikutis efektyviai paima pieną iš krūties (girdimi geri dideli gurkšniai);
• turi būti apžiūrėta vaikučio burnytė dėl liežuvio ir lūpų pasaitėlių, t.y. ar jie nėra per trumpi arba „prisegti” ir jei taip – iškart duoti siuntimą vaikų burnos chirurgo konsultacijai;
• įvertinti jūsų spenelių būklę ir skirti reikalingą gydymą, jei to jau reikia;
• išmokyti švelniai ir nežalojant krūties išsitraukti iš jos pieną;
• paaiškinti, kaip elgtis esant krūties brinkimui ir pieno sąstoviui.

Kartais dėl įvairių priežasčių žindymas iškart po gimdymo nėra įmanomas. Tačiau daugeliu atvejų tai tikrai yra įmanoma po kurio laiko – svarbu pradėti krūties stimuliaciją (pieno ištraukimą) rankomis po gimdymo praėjus 2-4 valandoms, reguliariai traukiant jį iš abiejų krūtų iškart po 15-20 min. (iš kiekvienos krūties) visą parą kas 3 val. ir grįžti prie žindymo tiesiai iš krūties kai tik galima.

Grįžus namo kurį laiką bus neįprasta, pradėjus gyvenimą jau su nauju šeimos nariu, tačiau ilgainiui viskas susitvarkys. Maitinanti mama jau gana greitai grįžta į įprastą gyvenimą:

• iškart po gimdymo ji gali valgyti viską, ką valgė iki nėštumo, jos raciono principai: saikas, maistingumas ir įvairovė. Vieninteliai apribojimai: šeimos alergijų maistui istorija, ir asmeninis jautrumas bet kokiems maisto produktams;
• jai būtina gerti tiek, kad nejaustų troškulio, o jei iki gimdymo nebuvot pratusi gerti, tuomet visad turėkite vandens butelį šalia savęs ir atsigerkite bent kelis gurkšnius prieš kiekvieną maitinimą ir net jo metu. Didžioji dalis skysčių turėtų būti tiesiog vanduo, kava ir arbata ir žolinės arbatos geriamos saikingai;
• praėjus 6 savaitėms po gimdymo būtina apsilankyti pas savo ginekologą ir jei jis nustato, kad moteris sveika ir atsistatė po gimdymo, mama gali sportuoti (tuomet svarbu yra gera sportinė liemenėlė), eiti į pirtį, gulėti vonioje, maudytis baseine, jūroje ir kt. vandens telkiniuose;
• ji gali naudotis kosmetologų, grožio salonų ir spa paslaugomis, net eiti į soliariumą, naudoti kremus, aliejus ir kitas kosmetines priemones. Pagrindinis principas: nepakenkti pačiai sau ir saikas;
• asmeninė higiena lieka tokia pati, kaip ir įprastam gyvenime, t.y. krūties prieš žindymą nereikia specialiai „ruošt”, valyt, praust ar pan. Vienintelis apribojimas – pirmomis paromis po gimdymo mamos kūnas turi kvėpėti kuo įmanoma natūraliau, o ne kvepalais, kvapniais prausikliais, kremais ar pan., nes visa tai atbaido ir išblaško krūties pačiam ieškantį mažylį, o jam kiek ūgtelėjus (keli mėnesniai ir toliau), jam gali labai nepatikti toks naujas mamos kūno „skonis” ir kvapas ir jis tiesiog paskelbs „krūties streiką” ir neims krūties;
• maitinant galima darytis absoliučiai visus būtinus sveikatos patikrinimus ir procedūras – rentgeno nuotraukas, KT, magnetinį rezonansą, gydyti dantis, naudoti nuskausminimą ir pan. ir po to iškart grįžt pas savo kūdikį ir jį maitinti. Jei mamai reikalingas gydymas, vaistų suderinamumas gali būti patikrintas puslapyje www.e-lactancia.org (ieškant jame pagal vaisto veikliąją medžiagą) ir jei pasirinktas preparatas netinka, ten dažnai siūloma saugi alternatyva.

Nuo pirmųjų dienų ir visą laktacijos laiką mamai reikia saugoti savo krūtis nuo traumų, o ne nuo „perpūtimo”, nes užspaudus, užgulus, užveržus, užgavus krūtį, traumuojami joje esantys pieno latakai, dėl to vyksta jų patinimas ir per sumažėjusį jų spindį pienas blogiau prateka, ar visai neprateka. Ir pirma atsiranda pieno kamštis (laktostazė, arba pieno sąstovis), jei nieko nedaroma, ar elgiamasi neteisingai – po to toje vietoje vystosi pieno liaukos uždegimas (mastitas), o dar vėliau ten pradeda kauptis pūliai (susidaro abscesas). Todėl ypač pirmąsias 6 savaites, kuomet kūnas kasdien didina pieno gamybos apsukas reaguodamas į krūties ištuštinimą, nereikia išvis jokios liemenėlės. Jei krūtinė didelė ir be liemenėlės yra nepatogu, tuomet geriau naudoti apatinius tolygiai prie kūno priglundančius marškinėlius (ar net glaustinukę), negu dėvėti maitinimui skirtą liemenėlę ar net sportinę liemenėlę. Po to galima bandyti pasirinkti sau tinkamą niekur neveržiančią liemenėlę, bet dėvėti ją kuo mažiau, o ne nuolat. Laikui bėgant krūties jautrumas mažėja, bet jautrumas traumoms išlieka visos laktacijos metu.

Taip pat krūtys yra jautrios pieno persipildymui – iki jausmo „tuoj sprogs” ar „kaip akmuo” – tokie persipildymai gali skatinti pieno sąstovių atsiradimą ir, kas dar blogiau, ilgesnis pieno liaukos persipildymas skatina pieno gamybos mažėjimą. Tad reikia vengti tokios situacijos:

• dažniau maitinant mažylį;
• nesiekti „pilno” krūties ištuštinimo, jei vyksta akivaizdi perteklinė pieno gamyba, nes tai tiks paskatins krūtį gaminti dar daugiau pieno;
• truputėlį išsitraukiant pieno iš krūties, kad dingtų diskomforto jausmas ir ji sulauktų savo maitinimo eilės.

Pirma pagalba atsiradus pieno sąstoviui – mamos poilsis, šaltis (iki 20 min. vienu metu) ant skaudančios vietos, ITIN švelnus masažas (daugiau – „prastumdymas”) pirštų galiukais ir vaikučio dėjimas prie krūties taip, kad smakriukas liestų tą vietą, arba būtų bent jos kryptimi. Jei taip gelbėjantis atsiranda aukšta kūno temperatūrą ir per 24 val. tokių veiksmų ji nedingsta – kreipkitės į gydytoją.

 

Lietuvoje turime vienas ilgiausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų pasaulyje. Kai kuriose šalyse mamos priverstos grįžti į darbą po gimdymo praėjus vos 4 savaitėms! Pas mus mamos gali vaikučius namie auginti 3 metus, tačiau ne visos nori ar gali tiek laiko praleisti be darbo. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip suderinti darbą ir žindymą.

Į darbą – bent po pusmečio

Žindymo specialistai vieningi – sėkmingam žindymui užtikrinti mamos ir vaiko porai reikėtų bent pusmetį praleisti kartu, tuomet mama su mažyliu gražiai „užkuria“ ir stabilizuoja laktaciją (pirmosios 6–8 sav. po gimdymo), sėkmingai išgyvena rimčiausius augimo šuolius (tas mistinis „pieno dingimo“ periodas 3–4 mėn. po gimdymo), „išdaigina“ nors kelis dantukus (sveikos, bemiegės naktys…) ir pradeda naują fazę – papildomą maitinimą. Tačiau neretai nutinka, kad mamos grįžta į darbo rinką po kelių mėnesių ar net savaičių po gindymo. Ar tokia mama galės toliau žindyti? Nėra nieko neįmanomo, tik reikia gerai susiplanuoti ir pasiruošti šiam periodui kuo anksčiau, geriausia – dar nėštumo metu.

Kiekviena žindanti mama turėtų žinoti – net lašas jos pieno yra aukso vertės jos mažyliui. Tikrasis žindymas neturi nieko bendro su kategoriškumu „viskas, arba nieko“. Duokite savo mažiukui tiek, kiek tik galite, o kiek jam objektyviai trūksta – reikės papildyti kitos mamos pienu ar pieno mišiniu. Ta pati taisyklė galioja ir išėjus dirbti – jei tik pajėgiate pilnai išmaitinti mažylį savo pienu –taip ir darykite, o jei pieno trūksta – duokite papildomai.

Dirbanti mama gali naudoti tokias schemas:

VAIKAS MAITINAMAS TIK MAMOS PIENU

• Mama žindo darbo valandų metu:

– kūdikis būna kartu su mama;

– mama atvažiuoja pas kūdikį jo maitinimams;

– kūdikis yra atvežamas pas mamą pamaitinti.

• „Atvirkštinio ciklo” žindymas:

– kol mama namie, kūdikis daugiausia yra žindomas;

– ilgiausi mažylio miegai suplanuojami tuomet, kai mama yra darbe.

• Mama išsitraukia pieną:

– būdama darbe;

– būdama namie;

– būdama ir darbe, ir namie.

VAIKAS MAITINAMAS MAMOS PIENU IR PAPILDOMAI MIŠINIU

1. Kol mama dirba, vaikas gauna visą paliktą mamos pieną ir kiek trūksta – pieno mišinio.
2. Būdama su vaiku mama jį žindo, o kai dirba, kūdikis gauna tik pieno mišinį.

Jei tik įmanoma, žindančiai mamai reikėtų lankstesnio darbo valandų grafiko. Ji gali pasidalinti darbus su kolegomis, susitarti, kad bent kurį laiką galės dirbti dalį dienos, tartis dėl „suspaustos“ darbo savaitės (dirbti tiek pat valandų per mažesnį dienų skaičių), dirbti iš namų arba prašyti leidimo kūdikį atsinešti į darbą.

Verta pabandyti susitarti su darbdaviu dėl galimybės išlaikyti žindymą abiem pusėm priimtinomis sąlygomis, nes tokią žindančios mamos teisę garantuoja LR Darbo kodeksas. Ten rašoma, kad žindanti mama turi turėti galimybę netrukdomai išsitraukti pieną ar pamaitinti kūdikį būdama darbe. Atskira rakinama patalpa būtų idealu (ir tai nėra tualetas!), tačiau pakaktų nors širmos ar užuolaidos. Galima tartis, kad darbdavys leistų imti daugiau pertraukėlių darbo metu pienui išsitraukti ar kūdikiui pamaitinti, o už jas mama atidirbtų vėliau.

Kiek laiko reikia skirti žindymui būnant darbe?

Jei mama pati žindys mažylį, vienas žindymas užtruks apie 20–30 min.

Jei ji išsitraukinės pieną, tai vienai krūčiai tenka 10-15 min. traukimo laiko ir dar 5 min. įrangai išvalyti. Jei išsitraukinėsite maždaug kas 3 valandas, tuomet suskaičiuokite, kiek kartų per darbo dieną išsitraukinėsite (į darbo valandas įskaičiuokite ir kelionės laiką). Jei be vaiko išbūsite 9 valandas, vadinasi, teks išsitraukti 3 kartus, o bendrai tam sugaišite 1–1,5 val.

Pagal tyrimą, 3–6 mėn. amžiaus kūdikių mamos, grįžusios į darbą, pieną darbe išsitraukdavo maždaug 2 kartus per dieną ir tai užimdavo kiek mažiau nei 1 val. Kito tyrimo autoriai nustatė, jog vidutiniškai grįžusios į darbą mamos pieną traukdavosi maždaug 6,3 mėn. ir dažniausiai tai pabaigdavo vaikui esant 9,1 mėn. amžiaus.

Kaip pasiruošti?

Jei iš anksto žinote, jog teks anksti grįžti į darbą, tam ruoškitės kuo anksčiau. Nuo gimimo žindykite savo mažylį visada, kai tik esate kartu. Pirmomis savaitėmis po gimdymo aktyviai formuojasi hormono prolaktino receptoriai krūtyse, o šis hormonas yra tiesiogiai atsakingas už pieno gamybą. Tad kuo daugiau žindysite, tuo geresnius pamatus savo laktacijai pasiklosite, o juk kai pamatai tvirti, namas tvirčiau stovi!

Esminis pieno gamybos faktorius – efektyvus pieno pašalinimas iš krūties, kuo dažniau bus tuštinama krūtis, tuo daugiau pieno joje gaminsis. Pirmąsias 40 dienų po gimdymo labai greitai ir ženkliai didėja pieno gamyba – nuo apie 30 ml per pirmą parą po gimdymo iki 750–1050 ml per parą po gimdymo praėjus 5 savaitėms.

Kuo įmanoma vėliau duokite vaikui buteliuką, net jei tenka labai anksti grįžti į darbą, stenkitės, kad paliktas pienas būtų sumaitintas iš taurelės ar puoduko, palaukite bent iki 3–4 sav. su buteliuko naudojimu, nes kuo daugiau kūdikis žįs iš krūties, tuo ji efektyviau bus tuštinama ir tuo bus geresnė pieno gamyba. Esant su vaiku kartu, venkite bet kokių maitinimo grafikų ir kuo įmanoma dažniau duokite krūtį – taip jis jums padės išsaugoti pienuką.

„Talpyklos pajėgumas“ ir dirbanti mama

Kiekvienos moters krūtų dydis yra labai skirtingas. Kai moteris pradeda žindyti, netrukus supranta, kad, tarkim, jos krūtys gali sukaupti daugiau pieno, nei jos draugės su mažesniu krūtų dydžiu.

Jei esate įspūdingo biusto savininkė, greičiausiai, galite:

• atlaikyti ilgesnius laiko tarpus tarp maitinimų be jausmo, kad krūtys tuoj „sprogs”;
• išsitraukinėti pieną jums reikia ne taip dažnai;
• jei krūtys išties labai didelės, visą darbo dieną galite laisvai išbūti be pieno ištraukimo ir nejausti jokio diskomforto krūtyse.

Jei jūsų krūtys yra mažo kaupimo pajėgumo, tuomet:

• daug greičiau pajausite, jog krūtys yra prisipildžiusios pieno;
• jums grįžus į darbą teks dažniau išsitraukti pieną, kad būtų palaikoma pieno gamyba ir jo neimtų mažėti.

Kaip praktiškai pasiruošti grįžimui į darbą

Iš anksto pradėkite pratinti savo krūtis prie pieno ištraukimo pientraukiu ar rankomis. Tokių „treniruočių” metu ištrauktą pieną šaldykite ir pradėkite kaupti jo atsargas. Plačiau apie tinkamą mamos pieno saugojimą – lentelėje.

Traukiant pieną iš krūties reikia imituoti vaiko žindimą:

1. Patapšnokite krūtį pirštais, lengvai ją pakratykite (kaip mėtytumėt kamuoliuką) – taip skatinamas pieno atleidimo refleksas ir krūtyje sukauptas ir jau kiek išsisluoksniavęs pienas (iš čia atsiranda „priekinis” liesesnis ir „galinis” riebesnis pienukai) vėl susiplaka į vientisą vienodo riebumo pieną.
2. Pirmiausia pientraukiu ar rankomis pieną traukite lengvai ir greitai tol, kol vietoje pieno lašų pasirodo pieno čiurkšlės.
3. Pasirodžius pieno čiurkšlėms, įjunkite pieno traukimo režimą arba mechaniškai traukite kiek lėčiau ir stipriau, taip, kaip mažylis prie krūties ryja pieną dideliais gurkšniais.
4. Pienui nustojus tekėti iš krūties, nuimkite pientraukį ar rankas, atsigerkite gurkšnį vandens – gavome pirmąją pieno „bangą“, visa tai užtruko apie 5–7 min., tad dabar visus veiksmus nuo 1 iki 4 pakartokite su kita krūtim.
5. Vėl grįžkite prie pirmosios krūties ir pakarokite visus veiksmus nuo 1 iki 4, taip gausite iš jos jau antrąją pieno „bangą“.
6. Taip kaitaliokite abi krūtis, prie kiekvienos iš jų kartodamos tuos pačius veiksmus nuo 1 iki 4, kol iš kiekvienos krūties gauste po 2 ar 3 pieno „bangas“.

Paskaičiuota, kad su pirma pieno „banga“ iš krūties pasišalina apie 25 proc. joje tam kartui sukaupto pieno, gavus antrąją „bangą“ būna ištraukta maždaug 75 proc. sukaupto krūtyje pieno, o sulaukus trečiosios „bangos“ iš krūties pasišalina apie 95 proc. krūtyje tam kartui sukaupto pieno. Jei trauksite toliau, stimuliuosite gausesnę pieno gamybą, jei mažiau – pieno ims mažėti.

Svarbiausi mamos pieno gamybos faktai

Žindomo kūdikio vieno maitinimo metu pieno kiekio poreikis:

• didėja nuo gimimo iki 5 savaičių
• išlieka toks pat nuo 5 sav. iki 6 mėn.
• mažėja, kai jis pradeda gauti ir kito maisto

Ką tik gimęs kūdikis sparčiai auga ir mamos kūnas gamina pieno vis daugiau, augimo greičio pikas yra pasiekiamas apie 5 gyvenimo savaitę, kuomet mamos kūnas sugeba pagaminti nuo 750 iki 1050 ml pieno. Po to augimo greitis kiek sulėtėja ir todėl ir 1 mėnesio kūdikiui, ir 6 mėnesio kūdikiui reikia maždaug panašaus mamos pieno kiekio per dieną.

Palyginus su tik pieno mišiniu maitinamais kūdikiais, jie mišinio per dieną gauna daugiau, vidutiniškai:

• 15 proc. daugiau nuo 3 mėnesių amžiaus
• 23 proc. daugiau nuo 6 mėnesių amžiaus
• 20 proc. daugiau nuo 9 mėnesių amžiaus
• 18 proc. daugiau nuo 12 mėnesių amžiaus

Taip atsitinka todėl, kad iš buteliuko pienas teka greičiau, pastoviai ir tai nuslopina kūdikio apetito kontrolės mechanizmą, ilgainiui tai sąlygoja permaitinimą ir nutukimą. Pieno tekėjimo iš buteliuko greitis nulemia bendrą išgeriamo pieno kiekį, todėl stenkitės maitinant iš buteliuko kontroliuoti pieno tekėjimo greitį ir naudokite lėčiausio tekėjimo žinduką. Taip sumažinsite išgeriamo pieno, reikalingo, kad mažylis pasijaustų sotus, kiekį ir skatinsite apetito kontrolės mechanizmą naudojant mažesnį pieno kiekį. Juk žindomas kūdikis nuo 1 ir 6 mėnesių nesuvalgo daugiau (ir jam nereikia daugiau mamos pieno), tai tik iš buteliukų maitinimų kūdikių maitinimo būdas.

Stebuklingas skaičius

Žymi JAV žindymo konsultantė Nancy Mohrbacher per savo ilgalaikę patirtį atrado, jog kiekviena mama turi savo stebuklingą skaičių – tai bendras pieno iš krūties pašalinimo skaičius per dieną, reikalingas ilgalaikei pieno gamybai palaikyti. Pagrindinis faktorius yra individualus krūtų pieno kaupimo pajėgumas. Kaip jį sužinoti? Kol dar esate vaiko priežiūros atostogose, pradėkite skaičiuoti, kiek per 24 val. būna maitinimų iš krūties. Taip sužinosite, kiek kartų per parą reikia pašalinti pieną iš krūtų, norint užtikrinti ilgalaikę pieno gamybą.

Grįžus į darbą, stenkitės išlaikyti stabilų bendrą kasdienį pieno pašalinimo iš krūtų skaičių:

Kasdienis pieno pašalinimo iš krūtų skaičius = žindymai iš krūties + pieno ištraukimai iš krūties.

Kaip rodo praktika, dauguma mamų pakankamai dažnai nusitraukinėja pieną esant darbe, bet nepakankamai dažnai žindo iš krūties grįžusios namo. Mažėjant bendram kasdieniam pieno pašalinimo iš krūties skaičiui, lėtėja pieno gamyba.

Kaip paskaičiuoti, kiek pieno reikės jūsų mažyliui:

1) Jei mažyliui reikia ~ 900 ml*/24 val., mama darbe išbūna 8 val.:

8 val. yra 1/3 nuo 24 val.

1/3 nuo 900 ml = 300 ml

*skaičiavimas parodo vidurkį, individualiai gali būti daugiau ar mažiau

2) Jei mažyliui reikia ~ 900 ml/24 val., mama darbe išbūna 12 val.:

12 val. yra 1/2 nuo 24 val.

1/2 nuo 900 ml = 450 ml

Tad, jei mamos nėra namie 8–12 val., mažyliui tuo metu reikės 300–450 ml pieno. Jei mažylis tokiu atveju suvalgo daug daugiau, išsiaiškinkite, kodėl, nes taip gali būti dėl to, kad jam duodamas per pilnas buteliukas ir dalis pieno išlaistoma, jis yra permaitinamas, arba gauna per mažai pieno žindymų iš krūties metu.

Ką reiškia „maksimalus tarpas be pieno pašalinimo“?

Jei susiduriama su nepakankama pieno gamyba, reikia žinoti, kiek daugiausiai laiko praeina tarp dviejų krūtų ištuštinimų, nes pilnos ar perpildytos krūtys lėčiau gamina ir kaupia pieną. Ilgiausias įmanomas miego periodas mamai be krūtų ištuštinimo yra ≥12 val. (jei jos krūtys yra didžiausio kaupimo pajėgumo), vidutiniškai 8 val. miego turėtų pakakti daugumai mamų, norint atgauti jėgas ir nepakenkti savo pieno gamybai.

Per 24 valandas 1–6 mėn. kūdikiui reikia gauti apie 900 ml pieno. Kai mažylis yra vyresnis nei 1 mėn., kiekvieno žindymo metu iš krūties jis sugeba išvalgyti 90–120 ml. Tad kuo dažniau žindysite namie, tuo mažiau pieno reikės išsitraukti darbe – kiekvienas papildomas žindymas iš krūties namie reiškia 90–120 ml mažiau pieno, kurį reikėtų ištraukti darbe. Ir atvirkščiai, kiekvienas praleistas žindymas namie pareikalaus darbe papildomai išsitraukti 90–120 ml pieno.

Jei pastebite, jog grįžus į darbą, sumažėjo pieno gamyba, imkitės priemonių situacijai ištaisyti:

• Įsitikinkite, ar jums tinka jūsų pientraukis.
• Traukdamos pieną pientraukiu, padėkite sau ir rankomis, taip išsitrauksite daugiau pieno.
• Gerai ištuštintos krūtys pagamins pieną greičiau (prisiminkite apie 3 „bangas“!).
• Padidinkite bendrą kasdienį pieno pašalinimo iš krūtų skaičių.
• Galite naudoti pieno gamybą skatinančių papildų.

Visos mamos ir jų mažyliai yra unikalūs, tad negali būti vienodo recepto visiems. Išsiaiškinusi savo krūtų anatominius (kaip kaupia) ir fiziologinius (kaip reaguoja į pieno ištraukimą) ypatumus, atsižvelgdama į savo mažylio individualų amžių ir maisto poreikį, ilgainiui įsivažiuosite ir galėsite sėkmingai ir ilgai mėgautis žindymo teikiamais privalumais.

SAUGOS TAISYKLĖS

1. Saugokite pieną 30-120 ml porcijomis: tai palengvins jo atšildymą ir sumažins jo nuostolius. Pienas iš skirtingų išsitraukimo sesijų/dienų gali būti maišomas viename šaldymo indelyje ar maišelyje, tokiu atveju ant jo užrašykite pirmosios pieno porcijos ištraukimo datą. Nepilkite šilto pieno ant jau sušalusio pieno iš šaldiklio, o pirma atšaldykite naują pieną. Mamos pienas nėra sugedės tol, kol jis turi tikrai blogą kvapą ar yra rūgusio skonio.
2. Šaldyto pieno atšildymas:
   1. geriausia yra atšildyti pačiame šaldytuve, perkėlus indelį iš šaldiklio į pagrindinį šaldytuvo skyrių (tai užims apie 12 val., tad galite vakare įsidėti į šaldytuvą, jei šio pieno reikės jau kitą dieną). Venkite palikti pieną atšilti savaime kambario temperatūroje.
   2. Greitesniam atšildymui palaikykite indelį po bėgančiu vandeniu – pradėkite nuo šalto vandens ir pamažu didinkite bėgančio vandens temperatūrą.
   3. Jau atšildytas pienas gali būti laikomas šaldytuve iki 24 val. po jo pilno atšildymo. Nešaldykite jo pakartotinai!
3. Pieno pašildymas
   1. Pašildykite vandenį puodelyje ar kitame mažame inde, tuomet įdėkite į šį vandenį šaldyto pieno indelį, kad jis sušiltų, arba
   2. Naudokite buteliukų šildytuvą
   3. NIEKADA nešildykite mamos pieno mikrobangų krosnelėje arba tiesiogiai ant viryklės.
4. Saugojant pieną, jo viršuje gali pasirodyti grietinėlė. Švelniai pasukiokite pieno indelį (neplakite jo), kad viskas susimaišytų į vienalytę konsistenciją prieš tikrinant pieno temperatūrą ir duodant jį mažyliui.
5. Jei mažylis neišgeria jam paruošto mamos pieno vieno maitinimo metu, greičiausiai jį galima vėl padėti į šaldytuvą ir pasiūlyti darsyk po 1-2 val. prieš išpilant jį lauk.

Kasdien visam pasaulyje kas sekundę gimsta po mažutėlį – rausvažandį, mėlynakį, su mažučiais pirštukais ir švelnia odele, ir tai yra didžiulė šventė – gimė naujas žmogutis, mamos ir tėčio akių šviesa, džiaugsmas ir pasididžiavimas.

Kai toks stebuklas įvyksta Vakarų Europoje, ar Šiaurės Amerikoje, ar Australijoje kartu su N.Zelandija bei Japonijoje, medikų komandoje, padedančiai jo mamai ir jam, visada yra laktacijos konsultantas, dažniausiai turintis IBCLC kvalifikaciją, kuris lydi mamos ir vaikelio diadą nuo pirmųjų gyvenimo valandų iki išsirašymo iš ligoninės bei po to aplanko namie, ar visad yra pasiruošęs padėti sveikatos priežiūros klinikoje. Ir bet kuri mama – esama ar dar tik būsima – gali kreiptis pagalbos su visais kylančiais klausimais ir ji gali būti tikra – kvalifikuotas laktacijos konsultantas padės ir jai, ir jos vaikeliui, kad tik jiedu galėtų mėgautis didžiausia gamtos duota dovana – žindymu.

Kelias į sėkmingą žindymą daliai moterų yra iškart it rožėm klotas – lengvas ir gražus, dar daliai – tame kelyje pasitaiko kelios rožės su spygliais, vienom mažiau, kitom – daugiau, bet žinant, kaip jas “apeiti”, ką, kada ir kaip daryti – kelias vėl pasidaro lengvas, o yra moterys, kurioms sėkmingai žindyti (pilnai ar nors dalinai) galės padėti tik IBCLC sertifikuotas žindymo konsultantas.

Jau virš 30 metų pasaulinė organizacija Tarptautinė žindymo konsultantų egzaminuotojų taryba (IBLCE – International Board of Lactation Consultant Examiners, www.iblce.org) kelis kartus per metus rengia egzaminą, kurį išlaikius, tampama Tarptautinės egzaminuotojų tarybos sertifikuotu žindymo konsultantu IBCLC (anglų k. IBCLC yra International Board Certified Lactation Consultant), kuriuos Lietuvoje trumpai vadiname sertifikuotais žindymo konsultantais.

Sertifikuoti žindymo konsultantai yra visame pasaulyje pripažinti sveikatos priežiūros profesionalai, dirbantys bendruomenėse, ligoninėse, privačiai ir valstybės institucijose, jie taip pat dirba mokslinį darbą. Jie padeda mamoms įveikti žindymo problemas įprastinėse ar didelių iššūkių reikalaujančiose situacijose.

Todėl rekomenduojame kreipiantis pagalbos į žindymo konsultantą paprašyti sertifikato: visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė egzaminuotojų taryba (IBLCE), suteikdama šį vardą žmogui, garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims, bei įpareigoja laikytis Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso.