Mastitas – „degančių“ krūtų liga

Kartais žindymo kelias mamai nėra lengvas ir visai be rūpesčių, neretai ją ištinka mastitas. JAV įsikūrusi pasaulinė organizacija Žindymo medicinos akademija (angl. – Academy of Breastfeeding Medicine, toliau tekste – ABM) išleido ir nuolat atnaujina pagal naujausius mokslinių tyrimų duomenis specialius klinikinius protokolus, kurie leidžia viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams ir sertifikuotiems žindymo konsultantams (IBCLC) taikyti geriausią praktiką, paremtą tik naujausiais mokslo įrodymais, savo kasdieniame darbe su žindančiomis moterimis, kad jos galėtų ilgai ir sėkmingai žindyti savo mažylius. Šis straipsnis yra parengtas remiantis ABM klinikiniu protokolu Nr. 4 „Mastitas, peržiūrėta 2014 m. kovo mėn.”. Mastitas yra dažna žindančių moterų būklė, remiantis moksliniais tyrimais, ji būna iki 20% atvejų. Dažniausiai taip nutinka per pirmąsias 6 sav. po gimdymo, tačiau mastitas tikrai gali atsirasti bet kokiu vėlesniu laktacijos metu.

Kaip diagnozuoti mastitą

Mastitas yra krūties uždegimas, kuomet stebima jautri, karšta, patinusi, pleišto formos krūties sritis, lydima aukštos kūno temperatūros (38,5^oC ir daugiau), šaltkrėčio, primenančiais gripą viso kūno skausmais ir bendruoju negalavimu. Mastitas gali būti susijęs arba nesusijęs su bakterine infekcija. Paraudimas, skausmas ir karštis – visa tai gali pasireikšti, kuomet krūties sritis yra pabrinkusi ar „užsikimšusi”, bet ten nebūtinai tuo pat metu bus jau ir infekcija. Jei moteris žindo ir jai bet kada pakyla temperatūra ar tiesiog pablogėja bendra savijauta (ir ji pradeda galvoti apie peršalimą ar pan.) – visų pirma būtina apžiūrėti jos krūtis ir spenelius: ar niekur nėra jokių skausmingų vietų, paraudimo, menkiausio sukietėjimo, kaip atrodo speneliai, kad galima būtų atmesti mastito diagnozę. Nesiimant jokių veiksmų, visas procesas vystosi taip: krūtų brinkimas -> neinfekcinis mastitas -> infekcinis mastitas -> krūties abscesas.

Kas gali lemti mastito atsiradimą

Šie veiksniai sukelia pieno sąstovį ir gali turėti įtakos mastito atsiradimui:

• pažeistas spenelis, ypač, jei jis užkrėstas auksiniu stafilokoku (lot. – Staphylococcus aureus, toliau tekste – aureus)
• reti maitinimai / žindymas pagal grafiką / nustatytos trukmės žindymas
• praleisti maitinimai
• blogas apžiojimas / silpnas ar nekoordinuotas žindimas, lemiantys nepakankamą krūties ištuštinimą
• mamos ar kūdikio liga
• per didelė pieno gamyba
• staigus nujunkymas
• krūties suspaudimas (pvz., veržianti liemenėlė, mašinos diržas, veržiantys rūbai, atsigulimas ant krūties, jos užgavimas smūgiu ir pan.)
• baltasis taškas ant spenelio ar blokuota spenelio pora ar latakas: pieno pūslelė (lokalizuotas uždegiminis atsakas)
• mamos stresas ir nuovargis

Krūtų dydis, forma, standumas mastitui neturi jokios įtakos. Kuo daugiau buvo brandžių laktacijų (žindyta ilgiau nei 2-3 mėn.), tuo daugiau krūtyse pieną gaminančių ląstelių (laktocitų) ir tuo daugiau ir greičiau pieno jos pagamins naujai gimusiam sekančiam kūdikiui, todėl mama gali susidurti su per didele pieno gamyba. Nėštumo ir gimdymo eiga įtakoja mastitą tiek, kiek tai bendrai paveikė mamos sveikatą, jos jėgas ir imuniteto būklę – viskas sudėtingiau, tuo sunkiau jai bus atsigauti po gimdymo ir tai gali lemti mastito atsiradimą, susidarius pieno sąstoviui krūtyse.

Visos kitos dažnai labai populiarios mastito atsiradimo teorijos, t.y. „perpūtimas”, per ploni rūbai krūtų srityje ir pan., yra visiški mitai. Maitinant gyvenimas nesustoja, tai tikrai nėra priežastis „pasislėpti kokone” (nuolat krūtis laikyti šiltai) ir visko labai saugotis. Žindymas, kaip ir nėštumas, nėra liga, o labai natūralūs moters gamtos sąlygotas gyvenimo laikotarpis.

Reikalingi tyrimai

Laboratoriniai tyrimai ir kitos diagnostinės procedūros dažniausiai nėra reikalingi ir neatliekami mastito atveju. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje apie mastitą siūloma atlikti mamos pieno pasėlio ir jo jautrumo tyrimą, jei:

• nėra jokio atsako į gydymą antibiotikais per 2 dienas
• mastitas pasikartoja
• tai hospitalinės infekcijos sukeltas mastitas
• pacientė alergiška įprastai gydymui naudojamiems antibiotikams
• susiduriama su sunkiais ir neįprastais atvejais.

Svarbu mokėti tokiu atveju teisingai surinkti mamos pieną jo pasėlio tyrimui. Spenelis švariai nuvalomas ir švariom rankom pradedamas ištraukti pienas, pirmosios srovės praleidžiamos, o toliau sekančios srovės pagaunamos tiesiai į sterilų šlapimo mėginiams skirtą indelį, neliečiant jo vidaus pirštais. Tokiu būdu užtikrinama, kad ant spenelio odos buvusi mikroflora nepatenka į pieno mėginį. Pastebėta, kad kuo sunkesni mastito simptomai, tuo didesnis tokiame mėginyje bus bakterijų kolonijų skaičius ir gali būti net patogeninė mikroflora.

Ką daryti

Svarbiausia žinia mamoms: niekada nenutraukite žindymo, jei jau turite mastitą!

Pieno sąstovis krūtyje yra dažnai mastitą sukeliantis faktorius, todėl svarbiausia situacijos valdymo priemonė yra dažnas ir efektyvus pieno pašalinimas iš krūties:

• prieš žindymą atliekamas labai švelnus krūties odos masažas (glostymas) nuo spenelio link pažasties limfmazgio lengvais glostančiais judesiais rankomis, jei reikia, suteptomis maistiniu aliejum, mamai gulint ar sėdint atsilošus – tai leidžia efektyviai pašalinti krūtyje susikaupusią limfą ir audinių skysčius ir pienas gali netrukdomas ištekėti iš visos krūties ir blokuotos srities po tokio masažo sekančio pieno ištraukimo ar žindymo metu;
• būtina kuo įmanoma dažniau žindyti, pradedant žindymą nuo pažeistosios krūties;
• jei dėl krūties skausmingumo net neatsileidžia pienas iš krūties (skausmas blokuoja atleidimą), reikia pradėti žindyti nepažeistąja krūtim tol, kol krūtys atleis pieną, ir tuomet iškart perkelti vaiką prie pažeistosios krūties;
• mažylio priglaudimas prie krūties taip, kad jis liestų smakriuku ar nosyte blokuotą krūties sritį, padės ją efektyviau ištuštinti;
• krūties masažas maitinimo metu pirštus sutepus maistiniu aliejum ar netoksišku lubrikantu taip pat gali padėti pašalinti pieną. Tokio masažo, atliekamo pačios mamos, ar jos padėjėjo, kryptis yra nuo blokuotos srities link spenelio;
• po maitinimo dar atliktas pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu gali dar labiau padėti pašalinti pieną ir pagreitinti problemos išsprendimą.

Nėra jokių įrodymų, kad sveikam, išnešiotam kūdikiui kiltų rizika, jei jis toliau bus žindomas mamos mastito atveju. Jei mastito atveju situacija susiklosto taip, kad moteris nebegali žindyti (tam tikra vaiko būklė, išvažiuoja be vaiko, bus taikomas gydymas absoliučiai nesuderinamas su žindymu ir pan.), ji turėtų toliau išsitraukinėti pieną rankomis ar pientraukiu, nes staigus žindymo nutraukimas lemia didesnę absceso susidarymo riziką, nei žindymo tęsimas.

Palaikančios priemonės

Poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba yra svarbios priemonės. Visa tai kartu leis jos kūnui sustiprėti ir greičiau įveikti šią problemą. Praktinė pagalba namuose gali būti reikalinga tokiai mamai, kad ji galėtų pakankamai pailsėti. Trumpalaikės (1-2 min. trukmės) šilumos poveikis (šiltas dušas, šiltu vandeniu suvilgytas vystyklas, švelnus glostymas rankomis nuo spenelio link pažasties) pažeistai vietai gali padėti lengviau atleisti pieną ir sustiprinti pieno srovę. Po maitinimo ir/ar pieno ištraukimo iš krūties būtina panaudoti šaltį (jei dedamas ledas – tik iki 20 min. trukmės vieno šaldymo metu), nes jis padeda sumažinti pažeistos srities skausmą ir patinimą.

Nors dauguma moterų su mastitu gali gydytis namie, į ligoninę turėtų būti guldomos moterys, kurios serga, joms reikia intraveninių antibiotikų ir/ar joms nesuteikiama palaikomoji slauga namie. Tokiu atveju jos privalo būti guldomos kartu su savo kūdikiu, kad galėtų būti tęsiamas žindymas.

Beveik kiekviena tauta mastito atveju turi tikrai nemažai „liaudiškų priemonių”, kurios turėtų padėti mamai kuo greičiau susitvarkyti su mastitu. Gyvendami XXI amžiuje su jau taip toli pažengusia medicina ir jos siūlomais tyrimo ir gydymo metodais, būtų naivu iki šiol gydytis kompresais su, tarkim, kūdikio šlapimu. Iš visų šiuo metu Lietuvoje sklandančių receptų (kopūstų, bulvių plonų griežinėlių ar tarkių, medaus, druskos, spirito, kūdikio šlapimo kompresai mastito atveju), jei jau taip mamai norisi, galima naudoti tik kopūstų lapus ir žalias bulves (sutarkavus ar plonai supjausčius), tačiau ne vienus, o tik kaip tarpinę tarp ledo ir krūties odos, t.y. jau paskutiniame veiksmų etape, kuomet reikia užsidėti šaltį ant pažeistos krūties odos, nes vienas kopūsto lapas ar bulvė pats savaime nieko ilgai nepadarys, o gana greitai išdžius ir iš jos nebus jokios naudos.

Gydymas vaistais

Nors žindančios moterys dažnai yra priešingai nusiteikusios vaistų atžvilgiu, moterys su mastitu privalo vartoti joms gydytojo paskirtus vaistus. Visų vaistų suderinamumą su žindymu labai lengva patikrinti per www.e-lactancia.org ir informuoti apie tai gydytojus, jei atsitinka taip, kad jie skiria vaistą ir reikalauja nutraukti žindymą, nes tiesiog nežino apie jo suderinamumą su žindymu.

Nuskausminimas gali padėti lengviau atleisti pieną iš krūties ir turėtų būti naudojamas. Priešuždegiminis vaistas (pvz., ibuprofenas) gali būti veiksmingesnis sumažinant uždegiminius simptomus nei paprastas nuskausminamasis vaistas (pvz., paracetamolis). Abu šie vaistai yra absoliučiai suderinami su žindymu.

Antibiotikai. Jei mastito simptomai yra vidutinio sunkumo ir tęsiasi mažiau nei 24 val., gali pakakti tik konservatyvaus gydymo (t.y. efektyvus pieno pašalinimas ir palaikančios priemonės). Jei simptomai negerėja per 12-24 val., ar jei moteris patiria ūmią ligą, būtina kreiptis pas gydytoją, kuris, greičiausiai, paskirs antibiotikus. Viso pasaulio masto dažniausias patogenas, sukeliantis infekcinį mastitą, yra penicilinui atsparus S.aureus. Rečiau pasitaikantys patogenai yra Streptococcus ar Escherichia coli. Todėl dažniausiai skiriami antibiotikai yra penicilinazei atsparūs penicilinai arba tai, ką parodė mamos pieno pasėlio jautrumo antibiotikams testas. Bet kokiu atveju turi būti paskirtas pakankamai ilgas antibiotikų vartojimo kursas.

Remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, vis dažnesni atvejai, kai mastitų ir krūties abscesų atvejais yra identifikuojamas ne paprastas S.aureus, o meticilinui (ar oksacilinui) atsparus S.aureus (dar kitaip vadinama MRSA infekcija), todėl gydytojai turėtų apie tai prisiminti tada, kuomet mastito atveju paskyrus antibiotikų terapiją, moters būklė nepagerėja po 48 val. nuo terapijos pradžios: būtina imti mamos pieno mėginį jo pasėliui ir jautrumo antibiotikams testui atlikti. Tokioj situacijoj, laukiant tyrimų rezultatų, būtina įvertinti, koks gali būti MRSA infekcijos paplitimas konkrečioje vietovėje ir iškart skirti kitą antibiotiką.

Jei jau buvo paskirtas tinkamas antibiotikas, dažniausiai kūno atsakas į tai yra staigus ir ženklus. Tačiau jei mastito simptomai nepagerėja per kelias dienas nuo atitinkamo gydymo pradžios, reikėtų pagalvoti apie platesnę diferencinę diagnostiką. Tokiu atveju gali prireikti tolimesnių tyrimų siekiant patvirtinti esant atspariai bakterijai, absceso susidarymui, giliau esančius darinius, ar uždegiminę ar latakų karcinomą. Jei mastitas pasikartoja toje pačioje vietoje daugiau nei 2-3 kartus, verta patikrinti, ar toje krūties vietoje nėra giliau esančio kokio nors darinio ar kitos patologijos.

Galimos komplikacijos

 Ankstyvas žindymo nutraukimas. Mastito sukelti simptomai gali būti tokie ūmūs, kad kartais moterys svarsto apie žindymo nutraukimą. Tačiau efektyvus pieno pašalinimas yra svarbiausia gydymo dalis. Staigus žindymo nutraukimas gali pabloginti mastitą ir padidinti absceso susidarymo riziką; todėl efektyvus gydymas ir sveikatos priežiūros specialistų bei šeimos narių palaikymas tokiu metu yra labai svarbūs.

Abscesas. Jei gerai apibrėžta krūties vieta išlieka kieta, raudona ir jautri nežiūrint į taikomą tinkamą gydymą, tuomet reikėtų įtarti abscesą. Taip nutinka maždaug 3% moterų su mastitu. Pradžioje buvę bendrieji negalavimo simptomai ir karščiavimas gali būti jau praėję, bet ultragarsinis krūties tyrimas parodys skysčių sankaupą, kurią galima drenuoti (ištraukti) adata. Kartais prireikia visos tokių ištraukimų adata serijos. Taip ištraukti pūliai gali būti ištirti dėl konkrečių juose esančių bakterijų. Jei abscesas labai didelis ar yra daug abscesų zonų, prireikia drenavimo chirurginiu būdu. Net ir tokiu atveju žindymas gali ir turi būti tęsiamas iškart po procedūros, tik užtikrinant, kad kūdikis neliečia drenažo vietos ir infekcijos paliestų audinių/išskyrų. Po krūties drenavimo būtinas antibiotikų kursas.

Candida (pienligės) infekcija. Pienligės atveju atsiranda deginantis spenelių skausmas arba išcentrinių krūties skausmų simptomai. Diagnozavimas yra sudėtingas, nes speneliai ir krūtys gali atrodyti normalūs apžiūros metu ir gautas pieno pasėlis nėra patikimas. Tokiu atveju būtina labai atidžiai įvertinti kitas krūties skausmo priežastis, ypatingą dėmesį skiriant tinkamam apžiojimui pasiekti ir Raynaud’o sindromui (vazospazmui) ir lokaliai spenelio traumai atmesti. Jei iš spenelio įtrūkimų ir žaizdų užauginti pasėlį, jame dažniausiai bus rastas S.aureus. Bet net kelių mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog, jei moteris jaučia deginantį spenelių ir krūtų skausmą, tai, greičiausiai, bus ne S.aureus, o būtent Candida sukelta pienligė, kuri turi būti gydoma gydytojo paskirtais priešgrybeliniais preparatais.

Ką daryti, kad mastito nebūtų

Kiekviena jau žindanti mama ir dar tik besilaukianti moteris turėtų žinoti, ką reikia daryti, kad ji išvengtų tokios nemalonios situacijos kaip mastitas.

Efektyvių priemonių taikymas esant krūtų persipildymui ir brinkimui:

• reikia ieškoti pagalbos siekiant gero krūties apžiojimo glaudžiant kūdikį prie krūties;
• maitinimų dažnis ir trukmė negali būti ribojami;
• ligoninės personalas turi apmokyti kiekvieną mamą išsitraukti pieną rankomis, jei krūtys yra perpildytos ir kūdikis tiesiog negali gerai jos apžioti, ar jei pažindžius kūdikį, nepasiekiamas krūtų palengvėjimo jausmas; tokiu atveju taip pat galima naudoti pientraukį, bet mama vistiek turi gebėti išsitraukti pieną rankomis, nes tokio gebėjimo poreikis gali atsirasti labai netikėtai;

Neatidėliotinas dėmesys bet kokiems pieno sąstovio ženklams:

• ligoninėje mamą turi apmokyti apžiūrėti savo krūtis – ar nėra sukietėjimų, skausmo ar paraudimo;
• pastebėjus bet kokius pieno sąstovio požymius, būtina ilsėtis, padidinti maitinimu dažnį, pridėti šilumą prie krūties prieš žindymą ir masažuoti bet kokias zonas su sukietėjimais kaip jau aprašyta anksčiau;
• kreiptis į gydytoją, jei simptomai negerėja per 24

Neatidėliotinas dėmesys esant kitokiems žindymo sunkumams:

• būtina kreiptis profesionalios pagalbos, jei yra pažeisti speneliai, ar kūdikis atrodo neramus ir nepatenkintas, ar jei įtariama, jog yra nepakankama pieno gamyba.

Poilsis:

• kadangi nuovargis yra dažnas mastito pranašas, maitinančios mamos turėtų pakankamai ilsėtis. Šeimos nariai gali pasiūlyti daugiau savo pagalbos ir pačios žindyvės turėtų jos prašyti dažniau ir drąsiau, jei tik tai būtina.

 Gera higiena:

• kadangi aureus yra dažnas simbiotinis mikroorganizmas, dažnai būnantis ligoninėse ir bendruomenėse, gera higiena yra labai svarbu. Ligoninės personalas, mamos ir jų šeimų nariai privalo dažnai ir gerai plautis rankas. Pientraukiai ir jų dalys yra geras užkrėtimo šaltinis, todėl visa tai turi būti gerai išplaunama su muilu ir karštu vandeniu po panaudojimo.

Nuolat apžiūrint krūtis ir pastebėjus menkiausius pieno sąstovio požymius – nedelsiant pradėjus visą gelbėjimosi savo rankomis ir esant namie veiksmų planą, yra didelė tikimybė, jog viskas tik tuo ir pasibaigs, arba praeis nesunkioj formoj ir neprireiks nei kreiptis pas gydytoją, nei vartoti antibiotikus. Ir bus galima toliau mėgautis žindymu!

Žindymas – lengvai ir sklandžiai

Žindymas yra natūralus ir normalus būdas maitinti kūdikius ir mažus vaikus, o mamos pienas yra specialiai ir tiesiog tobulai sukurtas jos vaikui, kokia bebūtų mamos socialinė, ekonominė ir asmeninė padėtis. Net jei ji badaus, ar valgys tik greitojo maisto užkandinėse, jos pienas bus vistiek tobulos sudėties, nes tuo pasirūpino pati gamta ir tik dėl to žmonija išliko – moteris pastoja, išnešioja, pagimdo ir išmaitina kūdikį – savo giminės pratęsimą. Sklandi ir teisinga pradžia dar ligoninėje užtikrina, kad žindymas bus maloni patirtis abiems – mamai ir vaikui, nes jis toks ir turėtų būti daugumai mamų, ir tik likusiems maždaug 10% mamų reikalinga sertifikuoto žindymo konsultanto IBCLC pagalba.

Didžioji dalis mamų puikiai pajėgios išmaitinti savo kūdikius tik savo pienu maždaug šešis mėnesius, toliau kūdikis turi būti primaitinamas kietu maistu. Iš tiesų, dauguma mamų pajėgios pagaminti daugiau nei pakankamai pieno. Deja, daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar dominuoja pasenusios rutininės procedūros ir elgesys, paremtas dirbtinai maitinamų kūdikių auginimo žiniomis ir gairėmis, kas labai apsunkina žindymą, ar net padaro jį neįmanomu. Ir pernelyg dažnai, deja, tokios mamos dėl to kaltina tik save. Jei nuo pat pirmųjų akimirkų po gimimo leisime mamai ir kūdikiui daryti tai, kam juos sukūrė pati gamta, tai gali iš esmės pakeisti visą situaciją su žindymu. Be abejo, net esant siaubingai pradžiai, mamos ir jų kūdikiai neretai susitvarko su žindymu ir tęsia jį toliau. Ir visada yra ir bus mamų, kurios tiesiog prideda mažylį prie krūties ir viskas joms iškart savaime pavyksta kuo puikiausiai.

Žindymo pagrindas yra geras krūties apžiojimas. Gerai apžiojęs krūtį kūdikis godžiai geria mamos pieną ir gauna jo pakankamai. Mažylis, blogai apžiojęs krūtį, sunkiau iš jos gauna pieną, ypatingai, jei iš mamos pusės nėra gausios pieno gamybos. Pieno gamyba pirmomis paromis po gimdymo nėra gausi ir tai yra normalu ir taip apspręsta gamtos, bet jei jau pirmomis dienomis krūties apžiojimas nėra geras, mažylis sunkiau gauna pieną ir būtent dėl to tiek daug mamų pirmomis paromis „neturi pakankamai priešpienio”. Dažniausiai mamos tikrai turi pakankamai priešpienio, bet dėl prasto krūties apžiojimo jų kūdikis tiesiog nepaima to, ką jau yra pagaminusi jo mama. Pirmomis gyvenimo paromis mažyliui tikrai nereikia daug pieno, bet jam visgi jo kažkiek reikia.

Ir net jei mama turi gausią pieno gamybą, bandymas žindyti kūdikį, kuris prastai apžioja krūtį, yra panašu į tai, kaip duoti kūdikiui buteliuką su pienu, kurio žinduko skylutė yra itin maža: buteliukas pilnas pieno, bet kūdikis gauna nedaug pieno, arba gauna jį labai labai lėtai, taigi toks kūdikis valandomis žinda krūtį, arba dažnai jos prašo, ar daug verkia prie krūties, kas iš šono atrodo kaip pieno trūkumas, nors išties dažniausiai tai nėra tiesa.

Kita prasto krūties apžiojimo medalio pusė – spenelio žalojimas ir jo skausmas. Ir jei tuo pačiu kūdikis negauna pakankamai pieno, jis priverstas ilgai likti prie krūties ir visai netrukus speneliai tampa itin skausmingi ir labai dažnai – rimtai sužaloti. Itin dažnai naujagimių mamoms pasakoma, kad jų kūdikis puikiai apžiojęs krūtį, nes tikrai lengva pasakyti, kad apžiojimas yra geras žiūrint tik iš šono, nors tai nėra tiesa. Svarbiausia – kaip žindymo metu jaučiasi pati mama, kokie jos pojūčiai vaikui apžiojus krūtį. Mamos taip pat pasimeta klaidinančios ir prieštaringos informacijos apie žindymą jūroje – iš knygų, žurnalų, interneto, artimųjų ir medicinos personalo. Deja, dauguma medicinos personalo turi nedaug žinių ir įgūdžių kaip išvengti žindymo problemų arba kaip jas spręsti, jei jos jau pasirodė. Štai keli patarimai, kurių dėka žindymas gali tapti lengvesniu procesu:

• Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama ir turėti galimybę prieiti prie krūties iškart po gimimo. Dauguma ką tik gimusių kūdikių tikrai gali būti padėti mamai nuogi ant jos nuogo pilvo (oda prie odos kontaktas) per pirmąsias minutes po gimimo. Atlikti tyrimai parodė, jog net minučių amžiaus kūdikiai, jei tik jiems leidžiama, pradeda savo ropojimą link krūties nuo mamos pilvo, pasiekia krūtį, apžioja ją ir patys savarankiškai pradeda žindymą. Šis procesas užima nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet mamai ir jos kūdikiui turi būti suteikta ši galimybė ir šis laikas (mažiausiai 1-2 valandos) buvimo kartu, kad jie galėtų pradėti pažinti vienas kitą. Taip krūtį „savaime apžioję” be jokios kitų žmonių pagalbos mažyliai dažnai patiria mažiau žindymo problemų. Ir tai vyksta tik kūdikio pastangų dėka, be mamos aktyvaus įsikišimo, todėl tai turi vykti net po ilgo ir sudėtingo gimdymo.
• Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama iškart po gimimo ir kiek įmanoma daugiau pirmąsias gyvenimo savaites. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylis, laikomas oda prie odos su mama, išlieka toks pats šiltas, kaip būtų laikomas inkubatoriuje. Pirmomis valandomis po gimimo taip laikomas jis gali nepradėti žįsti, bet tai nėra problema – jis negimsta alkanas ir ištroškęs, jis turi atsargų 3-4 dienoms išgyventi visai be maisto, pagrindinė jo užduotis – pačiam rasti krūtį ir ją apžioti.
• Oda prie odos kontaktas yra svarbus mamai ir kūdikiui ir ne vien dėl sklandžios žindymo pradžios: jo širdutė plaka ritmiškiau, jo kvėpavimas yra ramesnis ir kokybiškesnis, jis jaučia mažiau streso, jo miegas yra labiau gilus ir jis jaučiasi saugiai ir gerai. Įrodyta, jog pirmąsias 3-8 gyvenimo savaites oda prie odos dažnai laikytiems kūdikiams geriau vystėsi galvos smegenys ir būtent šis augimo periodas ir ypatingas būdas yra labai svarbus tolimesniam jų gyvenimui.
• Geras krūties apžiojimas yra ypač svarbus sėkmingam žindymui. Deja, dažnai mamai su krūties apžiojimu padeda žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie tai, ką reiškia geras krūties apžiojimas. Jei mamai skauda, jei jos spenelių būklė blogėja diena iš dienos – apžiojimas yra netinkamas ir jį būtina taisyti. Skausmas nėra normalu! Normalu yra tam tikras diskomfortas nuo to, kad spenelis burnoje apžiojimo metu vakuumo dėka pailgėja savo trečdaliu, tačiau tai nėra mechaninis spenelio traumavimas kietomis burnytės struktūromis (dantenomis ir kietuoju gomuriu), kuomet spenelis iš vaikučio burnos išeina „suplotas”, suspaustas, kaip nupjautas, įgnybtas, kaip gerai palygintas „su kantukais” ir pan. – visa tai rodo, kad apžiojimas buvo negilus, netaisyklingas ir jį reikia taisyti.
• Mamai su kūdikiu reikia būti kartu toje pačioje patalpoje visą parą, bet koks jų išskyrimas yra didžiulis stresas abiems. Mamai išmokius taisyklingai žindyti gulimoje padėtyje, ji gali didžiąją laiko dalį leisti gulėdama vienoje lovoje kartu su mažyliu, ilsintis ir atgaunant jėgas po gimdymo.
• Kūdikiai moka parodyti, kada nori valgyti daug anksčiau nei pradeda verkti iš alkio. Dar miegant mažylis ima krutėti, sukti galvą į šoną, ieškoti savo kumštuko. Tai yra ankstyvojo alkio požymiai, kuomet mama dar turi laiko ramiai pasiimti vaikutį, rasti patogią žindymo pozą ir bent kelis kartus pridėti vaikutį prie krūties siekiant geriausio apžiojimo. Kai prie tokio krutėjimo prisideda zirzimas, niurzgimas – tai jau vidutinio alkio stadija – „maitink mane dabar pat!”, o jau kai mažylis verkia iš alkio – tai vėlyvoji alkio stadija, kuomet jį apima panika ir neviltis, tumet jį pirma reikia nuraminti, o tik po to maitinti, nes kitaip pamaitinti tiesiog gali ir nepavykti.
• Maudynės turėtų būti daromos ne ką tik gimus, tuomet užtenka tiesiog nusausinimo, o jau tada, kai įvyko normalus pirmasis „savaiminis” žindymas, praėjo bent para po gimdymo, žindyti sekasi lengvai ir sklandžiai.
• Vystyklų keitimas prieš pat žindymą nėra gera mintis – taip mama praranda brangų laiką tarp minėtų alkio stadijų ir greit ateinama iki vėlyvojo alkio stadijos. Geriau tiesiog palaukti iki maitinimo pabaigos, tuomet leidus mažyliui atsirūgti, pakeisti jo vystyklą ir dar nuraminti krūtimi – jis kaipmat užmigs apsikabinęs mamytę.
• Žindyti reikia ne pagal laikrodį, o stebint mažylio ankstyvojo alkio signalus. Tėveliai turi užtikrinti, kad mažylis būtų maitinamas pagal jo poreikį, tačiau ne rėčiau nei 2-3 val. dieną ir 3-4 val. naktį, laiką skaičiuojant tarp dviejų maitinimų pradžių.
• Žindymo sesijos trukmė priklauso nuo to, ką vaikelis daro prie krūties, t.y. jis turėtų aktyviai „prašyti” iš jos pienelio, greitai ir nestipriai ją žįsdamas, o kai tik į tai sureagavęs mamos kūnas atleidžia iš krūties pieno „bangą”, jis turi jį ryti dideliais ir ritmiškais gurkšniais. Tokios „bangos” trukmė yra apie 1,8-2,5 min., jei mažylis iššaukia tokias 3 „bangas”, jis gauna apie 95% krūtyje sukaupto pieno ir jei jo jam nepakako, jam pasiūloma kita krūtis. Tad kuo aktyviau vaikutis dirba prie krūties, tuo efektyviau vyks žindymas ir tai nesitęs valandų valandas.
• Jokių „dirbtinių spenelių” – neduokite mažyliui nei čiulptuko, nei žinduko (buteliuko) – tai žlugdo pieno gamybos reguliavimąsi tarp mamos ir vaiko, supainioja mažylį ir jis nebeima mamos krūties, sugadina apžiojimą ir jis ima žaloti spenelius – visada galima sumaitinti pieną taurele, pipete, švirkštuku – paprašykite, kad jus išmokytų dar ligoninėje, jei tas yra būtina.
• Kūdikiui iki pusės metų nereikia vandens, arbatėlių, sulčių, o naujagimiams retai prireikia glukozės tirpalo ar pieno mišinio. Visų pirma reikia siekti gero krūties apžiojimo, o tik tuomet spręst su gydytoju, ar jūsų mažyliui tikrai reikia primaitinimo. Be reikalo duoti papildomi skysčiai kenkia pieno gamybai, nes ji reguliuojasi tik „paklausa-pasiūla” principu, tad jei nebus tinkamos paklausos iš mažylio pusės, pasiūla labai greitai sumažės ir gai visai išnykti.
• Nemokami pieno mišinių pavyzdžiai, buteliukai, čiulptukai, žindukai, bet kokie daiktai ar spauda su dirbtinio kūdikių maitinimo firmų atributika ir reklama nėra dovanos. Vienintelė tokių „dovanų” paskirtis – kad tėvai imtų naudoti pieno mišinius, todėl tokia neetiška tėvų ir kūdikių atžvilgiu rinkodara yra uždrausta Lietuvos teisės aktais.

Prieš išvažiuojant namo:

• jums turi parodyti kaip teisingai pridėti mažylį prie krūties;
• įvertinti jūsų krūties apžiojimą;
• įvertinti, ar vaikutis efektyviai paima pieną iš krūties (girdimi geri dideli gurkšniai);
• turi būti apžiūrėta vaikučio burnytė dėl liežuvio ir lūpų pasaitėlių, t.y. ar jie nėra per trumpi arba „prisegti” ir jei taip – iškart duoti siuntimą vaikų burnos chirurgo konsultacijai;
• įvertinti jūsų spenelių būklę ir skirti reikalingą gydymą, jei to jau reikia;
• išmokyti švelniai ir nežalojant krūties išsitraukti iš jos pieną;
• paaiškinti, kaip elgtis esant krūties brinkimui ir pieno sąstoviui.

Kartais dėl įvairių priežasčių žindymas iškart po gimdymo nėra įmanomas. Tačiau daugeliu atvejų tai tikrai yra įmanoma po kurio laiko – svarbu pradėti krūties stimuliaciją (pieno ištraukimą) rankomis po gimdymo praėjus 2-4 valandoms, reguliariai traukiant jį iš abiejų krūtų iškart po 15-20 min. (iš kiekvienos krūties) visą parą kas 3 val. ir grįžti prie žindymo tiesiai iš krūties kai tik galima.

Grįžus namo kurį laiką bus neįprasta, pradėjus gyvenimą jau su nauju šeimos nariu, tačiau ilgainiui viskas susitvarkys. Maitinanti mama jau gana greitai grįžta į įprastą gyvenimą:

• iškart po gimdymo ji gali valgyti viską, ką valgė iki nėštumo, jos raciono principai: saikas, maistingumas ir įvairovė. Vieninteliai apribojimai: šeimos alergijų maistui istorija, ir asmeninis jautrumas bet kokiems maisto produktams;
• jai būtina gerti tiek, kad nejaustų troškulio, o jei iki gimdymo nebuvot pratusi gerti, tuomet visad turėkite vandens butelį šalia savęs ir atsigerkite bent kelis gurkšnius prieš kiekvieną maitinimą ir net jo metu. Didžioji dalis skysčių turėtų būti tiesiog vanduo, kava ir arbata ir žolinės arbatos geriamos saikingai;
• praėjus 6 savaitėms po gimdymo būtina apsilankyti pas savo ginekologą ir jei jis nustato, kad moteris sveika ir atsistatė po gimdymo, mama gali sportuoti (tuomet svarbu yra gera sportinė liemenėlė), eiti į pirtį, gulėti vonioje, maudytis baseine, jūroje ir kt. vandens telkiniuose;
• ji gali naudotis kosmetologų, grožio salonų ir spa paslaugomis, net eiti į soliariumą, naudoti kremus, aliejus ir kitas kosmetines priemones. Pagrindinis principas: nepakenkti pačiai sau ir saikas;
• asmeninė higiena lieka tokia pati, kaip ir įprastam gyvenime, t.y. krūties prieš žindymą nereikia specialiai „ruošt”, valyt, praust ar pan. Vienintelis apribojimas – pirmomis paromis po gimdymo mamos kūnas turi kvėpėti kuo įmanoma natūraliau, o ne kvepalais, kvapniais prausikliais, kremais ar pan., nes visa tai atbaido ir išblaško krūties pačiam ieškantį mažylį, o jam kiek ūgtelėjus (keli mėnesniai ir toliau), jam gali labai nepatikti toks naujas mamos kūno „skonis” ir kvapas ir jis tiesiog paskelbs „krūties streiką” ir neims krūties;
• maitinant galima darytis absoliučiai visus būtinus sveikatos patikrinimus ir procedūras – rentgeno nuotraukas, KT, magnetinį rezonansą, gydyti dantis, naudoti nuskausminimą ir pan. ir po to iškart grįžt pas savo kūdikį ir jį maitinti. Jei mamai reikalingas gydymas, vaistų suderinamumas gali būti patikrintas puslapyje www.e-lactancia.org (ieškant jame pagal vaisto veikliąją medžiagą) ir jei pasirinktas preparatas netinka, ten dažnai siūloma saugi alternatyva.

Nuo pirmųjų dienų ir visą laktacijos laiką mamai reikia saugoti savo krūtis nuo traumų, o ne nuo „perpūtimo”, nes užspaudus, užgulus, užveržus, užgavus krūtį, traumuojami joje esantys pieno latakai, dėl to vyksta jų patinimas ir per sumažėjusį jų spindį pienas blogiau prateka, ar visai neprateka. Ir pirma atsiranda pieno kamštis (laktostazė, arba pieno sąstovis), jei nieko nedaroma, ar elgiamasi neteisingai – po to toje vietoje vystosi pieno liaukos uždegimas (mastitas), o dar vėliau ten pradeda kauptis pūliai (susidaro abscesas). Todėl ypač pirmąsias 6 savaites, kuomet kūnas kasdien didina pieno gamybos apsukas reaguodamas į krūties ištuštinimą, nereikia išvis jokios liemenėlės. Jei krūtinė didelė ir be liemenėlės yra nepatogu, tuomet geriau naudoti apatinius tolygiai prie kūno priglundančius marškinėlius (ar net glaustinukę), negu dėvėti maitinimui skirtą liemenėlę ar net sportinę liemenėlę. Po to galima bandyti pasirinkti sau tinkamą niekur neveržiančią liemenėlę, bet dėvėti ją kuo mažiau, o ne nuolat. Laikui bėgant krūties jautrumas mažėja, bet jautrumas traumoms išlieka visos laktacijos metu.

Taip pat krūtys yra jautrios pieno persipildymui – iki jausmo „tuoj sprogs” ar „kaip akmuo” – tokie persipildymai gali skatinti pieno sąstovių atsiradimą ir, kas dar blogiau, ilgesnis pieno liaukos persipildymas skatina pieno gamybos mažėjimą. Tad reikia vengti tokios situacijos:

• dažniau maitinant mažylį;
• nesiekti „pilno” krūties ištuštinimo, jei vyksta akivaizdi perteklinė pieno gamyba, nes tai tiks paskatins krūtį gaminti dar daugiau pieno;
• truputėlį išsitraukiant pieno iš krūties, kad dingtų diskomforto jausmas ir ji sulauktų savo maitinimo eilės.

Pirma pagalba atsiradus pieno sąstoviui – mamos poilsis, šaltis (iki 20 min. vienu metu) ant skaudančios vietos, ITIN švelnus masažas (daugiau – „prastumdymas”) pirštų galiukais ir vaikučio dėjimas prie krūties taip, kad smakriukas liestų tą vietą, arba būtų bent jos kryptimi. Jei taip gelbėjantis atsiranda aukšta kūno temperatūrą ir per 24 val. tokių veiksmų ji nedingsta – kreipkitės į gydytoją.

Labai dažnai maitinančios mamos susiduria su pieno užsistovėjimo krūtyse problema – pirmąją savaitę, kai „ateina” pienas (tuomet dažna jaučia nemenką krūtų brinkimą) ir visos laktacijos metu netyčia patyrus nors ir menkiausią krūties traumą. Tokiais momentais labai svarbu žinoti, kad pati galite sau padėti švelniu krūties masažu ir pieno ištraukimu rankomis (kaip rodoma šiame video). O situacijai negerėjant, visada galite kreiptis į Laktacija.lt – mes mokame TAUSOJANČIĄ pieno ištraukimo rankomis techniką esant rimtam pieno sąstoviui ir beprasidedančiam mastitui.