Žindymas – lengvai ir sklandžiai

Žindymas yra natūralus ir normalus būdas maitinti kūdikius ir mažus vaikus, o mamos pienas yra specialiai ir tiesiog tobulai sukurtas jos vaikui, kokia bebūtų mamos socialinė, ekonominė ir asmeninė padėtis. Net jei ji badaus, ar valgys tik greitojo maisto užkandinėse, jos pienas bus vistiek tobulos sudėties, nes tuo pasirūpino pati gamta ir tik dėl to žmonija išliko – moteris pastoja, išnešioja, pagimdo ir išmaitina kūdikį – savo giminės pratęsimą. Sklandi ir teisinga pradžia dar ligoninėje užtikrina, kad žindymas bus maloni patirtis abiems – mamai ir vaikui, nes jis toks ir turėtų būti daugumai mamų, ir tik likusiems maždaug 10% mamų reikalinga sertifikuoto žindymo konsultanto IBCLC pagalba.

Didžioji dalis mamų puikiai pajėgios išmaitinti savo kūdikius tik savo pienu maždaug šešis mėnesius, toliau kūdikis turi būti primaitinamas kietu maistu. Iš tiesų, dauguma mamų pajėgios pagaminti daugiau nei pakankamai pieno. Deja, daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar dominuoja pasenusios rutininės procedūros ir elgesys, paremtas dirbtinai maitinamų kūdikių auginimo žiniomis ir gairėmis, kas labai apsunkina žindymą, ar net padaro jį neįmanomu. Ir pernelyg dažnai, deja, tokios mamos dėl to kaltina tik save. Jei nuo pat pirmųjų akimirkų po gimimo leisime mamai ir kūdikiui daryti tai, kam juos sukūrė pati gamta, tai gali iš esmės pakeisti visą situaciją su žindymu. Be abejo, net esant siaubingai pradžiai, mamos ir jų kūdikiai neretai susitvarko su žindymu ir tęsia jį toliau. Ir visada yra ir bus mamų, kurios tiesiog prideda mažylį prie krūties ir viskas joms iškart savaime pavyksta kuo puikiausiai.

Žindymo pagrindas yra geras krūties apžiojimas. Gerai apžiojęs krūtį kūdikis godžiai geria mamos pieną ir gauna jo pakankamai. Mažylis, blogai apžiojęs krūtį, sunkiau iš jos gauna pieną, ypatingai, jei iš mamos pusės nėra gausios pieno gamybos. Pieno gamyba pirmomis paromis po gimdymo nėra gausi ir tai yra normalu ir taip apspręsta gamtos, bet jei jau pirmomis dienomis krūties apžiojimas nėra geras, mažylis sunkiau gauna pieną ir būtent dėl to tiek daug mamų pirmomis paromis „neturi pakankamai priešpienio”. Dažniausiai mamos tikrai turi pakankamai priešpienio, bet dėl prasto krūties apžiojimo jų kūdikis tiesiog nepaima to, ką jau yra pagaminusi jo mama. Pirmomis gyvenimo paromis mažyliui tikrai nereikia daug pieno, bet jam visgi jo kažkiek reikia.

Ir net jei mama turi gausią pieno gamybą, bandymas žindyti kūdikį, kuris prastai apžioja krūtį, yra panašu į tai, kaip duoti kūdikiui buteliuką su pienu, kurio žinduko skylutė yra itin maža: buteliukas pilnas pieno, bet kūdikis gauna nedaug pieno, arba gauna jį labai labai lėtai, taigi toks kūdikis valandomis žinda krūtį, arba dažnai jos prašo, ar daug verkia prie krūties, kas iš šono atrodo kaip pieno trūkumas, nors išties dažniausiai tai nėra tiesa.

Kita prasto krūties apžiojimo medalio pusė – spenelio žalojimas ir jo skausmas. Ir jei tuo pačiu kūdikis negauna pakankamai pieno, jis priverstas ilgai likti prie krūties ir visai netrukus speneliai tampa itin skausmingi ir labai dažnai – rimtai sužaloti. Itin dažnai naujagimių mamoms pasakoma, kad jų kūdikis puikiai apžiojęs krūtį, nes tikrai lengva pasakyti, kad apžiojimas yra geras žiūrint tik iš šono, nors tai nėra tiesa. Svarbiausia – kaip žindymo metu jaučiasi pati mama, kokie jos pojūčiai vaikui apžiojus krūtį. Mamos taip pat pasimeta klaidinančios ir prieštaringos informacijos apie žindymą jūroje – iš knygų, žurnalų, interneto, artimųjų ir medicinos personalo. Deja, dauguma medicinos personalo turi nedaug žinių ir įgūdžių kaip išvengti žindymo problemų arba kaip jas spręsti, jei jos jau pasirodė. Štai keli patarimai, kurių dėka žindymas gali tapti lengvesniu procesu:

• Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama ir turėti galimybę prieiti prie krūties iškart po gimimo. Dauguma ką tik gimusių kūdikių tikrai gali būti padėti mamai nuogi ant jos nuogo pilvo (oda prie odos kontaktas) per pirmąsias minutes po gimimo. Atlikti tyrimai parodė, jog net minučių amžiaus kūdikiai, jei tik jiems leidžiama, pradeda savo ropojimą link krūties nuo mamos pilvo, pasiekia krūtį, apžioja ją ir patys savarankiškai pradeda žindymą. Šis procesas užima nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet mamai ir jos kūdikiui turi būti suteikta ši galimybė ir šis laikas (mažiausiai 1-2 valandos) buvimo kartu, kad jie galėtų pradėti pažinti vienas kitą. Taip krūtį „savaime apžioję” be jokios kitų žmonių pagalbos mažyliai dažnai patiria mažiau žindymo problemų. Ir tai vyksta tik kūdikio pastangų dėka, be mamos aktyvaus įsikišimo, todėl tai turi vykti net po ilgo ir sudėtingo gimdymo.
• Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama iškart po gimimo ir kiek įmanoma daugiau pirmąsias gyvenimo savaites. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylis, laikomas oda prie odos su mama, išlieka toks pats šiltas, kaip būtų laikomas inkubatoriuje. Pirmomis valandomis po gimimo taip laikomas jis gali nepradėti žįsti, bet tai nėra problema – jis negimsta alkanas ir ištroškęs, jis turi atsargų 3-4 dienoms išgyventi visai be maisto, pagrindinė jo užduotis – pačiam rasti krūtį ir ją apžioti.
• Oda prie odos kontaktas yra svarbus mamai ir kūdikiui ir ne vien dėl sklandžios žindymo pradžios: jo širdutė plaka ritmiškiau, jo kvėpavimas yra ramesnis ir kokybiškesnis, jis jaučia mažiau streso, jo miegas yra labiau gilus ir jis jaučiasi saugiai ir gerai. Įrodyta, jog pirmąsias 3-8 gyvenimo savaites oda prie odos dažnai laikytiems kūdikiams geriau vystėsi galvos smegenys ir būtent šis augimo periodas ir ypatingas būdas yra labai svarbus tolimesniam jų gyvenimui.
• Geras krūties apžiojimas yra ypač svarbus sėkmingam žindymui. Deja, dažnai mamai su krūties apžiojimu padeda žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie tai, ką reiškia geras krūties apžiojimas. Jei mamai skauda, jei jos spenelių būklė blogėja diena iš dienos – apžiojimas yra netinkamas ir jį būtina taisyti. Skausmas nėra normalu! Normalu yra tam tikras diskomfortas nuo to, kad spenelis burnoje apžiojimo metu vakuumo dėka pailgėja savo trečdaliu, tačiau tai nėra mechaninis spenelio traumavimas kietomis burnytės struktūromis (dantenomis ir kietuoju gomuriu), kuomet spenelis iš vaikučio burnos išeina „suplotas”, suspaustas, kaip nupjautas, įgnybtas, kaip gerai palygintas „su kantukais” ir pan. – visa tai rodo, kad apžiojimas buvo negilus, netaisyklingas ir jį reikia taisyti.
• Mamai su kūdikiu reikia būti kartu toje pačioje patalpoje visą parą, bet koks jų išskyrimas yra didžiulis stresas abiems. Mamai išmokius taisyklingai žindyti gulimoje padėtyje, ji gali didžiąją laiko dalį leisti gulėdama vienoje lovoje kartu su mažyliu, ilsintis ir atgaunant jėgas po gimdymo.
• Kūdikiai moka parodyti, kada nori valgyti daug anksčiau nei pradeda verkti iš alkio. Dar miegant mažylis ima krutėti, sukti galvą į šoną, ieškoti savo kumštuko. Tai yra ankstyvojo alkio požymiai, kuomet mama dar turi laiko ramiai pasiimti vaikutį, rasti patogią žindymo pozą ir bent kelis kartus pridėti vaikutį prie krūties siekiant geriausio apžiojimo. Kai prie tokio krutėjimo prisideda zirzimas, niurzgimas – tai jau vidutinio alkio stadija – „maitink mane dabar pat!”, o jau kai mažylis verkia iš alkio – tai vėlyvoji alkio stadija, kuomet jį apima panika ir neviltis, tumet jį pirma reikia nuraminti, o tik po to maitinti, nes kitaip pamaitinti tiesiog gali ir nepavykti.
• Maudynės turėtų būti daromos ne ką tik gimus, tuomet užtenka tiesiog nusausinimo, o jau tada, kai įvyko normalus pirmasis „savaiminis” žindymas, praėjo bent para po gimdymo, žindyti sekasi lengvai ir sklandžiai.
• Vystyklų keitimas prieš pat žindymą nėra gera mintis – taip mama praranda brangų laiką tarp minėtų alkio stadijų ir greit ateinama iki vėlyvojo alkio stadijos. Geriau tiesiog palaukti iki maitinimo pabaigos, tuomet leidus mažyliui atsirūgti, pakeisti jo vystyklą ir dar nuraminti krūtimi – jis kaipmat užmigs apsikabinęs mamytę.
• Žindyti reikia ne pagal laikrodį, o stebint mažylio ankstyvojo alkio signalus. Tėveliai turi užtikrinti, kad mažylis būtų maitinamas pagal jo poreikį, tačiau ne rėčiau nei 2-3 val. dieną ir 3-4 val. naktį, laiką skaičiuojant tarp dviejų maitinimų pradžių.
• Žindymo sesijos trukmė priklauso nuo to, ką vaikelis daro prie krūties, t.y. jis turėtų aktyviai „prašyti” iš jos pienelio, greitai ir nestipriai ją žįsdamas, o kai tik į tai sureagavęs mamos kūnas atleidžia iš krūties pieno „bangą”, jis turi jį ryti dideliais ir ritmiškais gurkšniais. Tokios „bangos” trukmė yra apie 1,8-2,5 min., jei mažylis iššaukia tokias 3 „bangas”, jis gauna apie 95% krūtyje sukaupto pieno ir jei jo jam nepakako, jam pasiūloma kita krūtis. Tad kuo aktyviau vaikutis dirba prie krūties, tuo efektyviau vyks žindymas ir tai nesitęs valandų valandas.
• Jokių „dirbtinių spenelių” – neduokite mažyliui nei čiulptuko, nei žinduko (buteliuko) – tai žlugdo pieno gamybos reguliavimąsi tarp mamos ir vaiko, supainioja mažylį ir jis nebeima mamos krūties, sugadina apžiojimą ir jis ima žaloti spenelius – visada galima sumaitinti pieną taurele, pipete, švirkštuku – paprašykite, kad jus išmokytų dar ligoninėje, jei tas yra būtina.
• Kūdikiui iki pusės metų nereikia vandens, arbatėlių, sulčių, o naujagimiams retai prireikia glukozės tirpalo ar pieno mišinio. Visų pirma reikia siekti gero krūties apžiojimo, o tik tuomet spręst su gydytoju, ar jūsų mažyliui tikrai reikia primaitinimo. Be reikalo duoti papildomi skysčiai kenkia pieno gamybai, nes ji reguliuojasi tik „paklausa-pasiūla” principu, tad jei nebus tinkamos paklausos iš mažylio pusės, pasiūla labai greitai sumažės ir gai visai išnykti.
• Nemokami pieno mišinių pavyzdžiai, buteliukai, čiulptukai, žindukai, bet kokie daiktai ar spauda su dirbtinio kūdikių maitinimo firmų atributika ir reklama nėra dovanos. Vienintelė tokių „dovanų” paskirtis – kad tėvai imtų naudoti pieno mišinius, todėl tokia neetiška tėvų ir kūdikių atžvilgiu rinkodara yra uždrausta Lietuvos teisės aktais.

Prieš išvažiuojant namo:

• jums turi parodyti kaip teisingai pridėti mažylį prie krūties;
• įvertinti jūsų krūties apžiojimą;
• įvertinti, ar vaikutis efektyviai paima pieną iš krūties (girdimi geri dideli gurkšniai);
• turi būti apžiūrėta vaikučio burnytė dėl liežuvio ir lūpų pasaitėlių, t.y. ar jie nėra per trumpi arba „prisegti” ir jei taip – iškart duoti siuntimą vaikų burnos chirurgo konsultacijai;
• įvertinti jūsų spenelių būklę ir skirti reikalingą gydymą, jei to jau reikia;
• išmokyti švelniai ir nežalojant krūties išsitraukti iš jos pieną;
• paaiškinti, kaip elgtis esant krūties brinkimui ir pieno sąstoviui.

Kartais dėl įvairių priežasčių žindymas iškart po gimdymo nėra įmanomas. Tačiau daugeliu atvejų tai tikrai yra įmanoma po kurio laiko – svarbu pradėti krūties stimuliaciją (pieno ištraukimą) rankomis po gimdymo praėjus 2-4 valandoms, reguliariai traukiant jį iš abiejų krūtų iškart po 15-20 min. (iš kiekvienos krūties) visą parą kas 3 val. ir grįžti prie žindymo tiesiai iš krūties kai tik galima.

Grįžus namo kurį laiką bus neįprasta, pradėjus gyvenimą jau su nauju šeimos nariu, tačiau ilgainiui viskas susitvarkys. Maitinanti mama jau gana greitai grįžta į įprastą gyvenimą:

• iškart po gimdymo ji gali valgyti viską, ką valgė iki nėštumo, jos raciono principai: saikas, maistingumas ir įvairovė. Vieninteliai apribojimai: šeimos alergijų maistui istorija, ir asmeninis jautrumas bet kokiems maisto produktams;
• jai būtina gerti tiek, kad nejaustų troškulio, o jei iki gimdymo nebuvot pratusi gerti, tuomet visad turėkite vandens butelį šalia savęs ir atsigerkite bent kelis gurkšnius prieš kiekvieną maitinimą ir net jo metu. Didžioji dalis skysčių turėtų būti tiesiog vanduo, kava ir arbata ir žolinės arbatos geriamos saikingai;
• praėjus 6 savaitėms po gimdymo būtina apsilankyti pas savo ginekologą ir jei jis nustato, kad moteris sveika ir atsistatė po gimdymo, mama gali sportuoti (tuomet svarbu yra gera sportinė liemenėlė), eiti į pirtį, gulėti vonioje, maudytis baseine, jūroje ir kt. vandens telkiniuose;
• ji gali naudotis kosmetologų, grožio salonų ir spa paslaugomis, net eiti į soliariumą, naudoti kremus, aliejus ir kitas kosmetines priemones. Pagrindinis principas: nepakenkti pačiai sau ir saikas;
• asmeninė higiena lieka tokia pati, kaip ir įprastam gyvenime, t.y. krūties prieš žindymą nereikia specialiai „ruošt”, valyt, praust ar pan. Vienintelis apribojimas – pirmomis paromis po gimdymo mamos kūnas turi kvėpėti kuo įmanoma natūraliau, o ne kvepalais, kvapniais prausikliais, kremais ar pan., nes visa tai atbaido ir išblaško krūties pačiam ieškantį mažylį, o jam kiek ūgtelėjus (keli mėnesniai ir toliau), jam gali labai nepatikti toks naujas mamos kūno „skonis” ir kvapas ir jis tiesiog paskelbs „krūties streiką” ir neims krūties;
• maitinant galima darytis absoliučiai visus būtinus sveikatos patikrinimus ir procedūras – rentgeno nuotraukas, KT, magnetinį rezonansą, gydyti dantis, naudoti nuskausminimą ir pan. ir po to iškart grįžt pas savo kūdikį ir jį maitinti. Jei mamai reikalingas gydymas, vaistų suderinamumas gali būti patikrintas puslapyje www.e-lactancia.org (ieškant jame pagal vaisto veikliąją medžiagą) ir jei pasirinktas preparatas netinka, ten dažnai siūloma saugi alternatyva.

Nuo pirmųjų dienų ir visą laktacijos laiką mamai reikia saugoti savo krūtis nuo traumų, o ne nuo „perpūtimo”, nes užspaudus, užgulus, užveržus, užgavus krūtį, traumuojami joje esantys pieno latakai, dėl to vyksta jų patinimas ir per sumažėjusį jų spindį pienas blogiau prateka, ar visai neprateka. Ir pirma atsiranda pieno kamštis (laktostazė, arba pieno sąstovis), jei nieko nedaroma, ar elgiamasi neteisingai – po to toje vietoje vystosi pieno liaukos uždegimas (mastitas), o dar vėliau ten pradeda kauptis pūliai (susidaro abscesas). Todėl ypač pirmąsias 6 savaites, kuomet kūnas kasdien didina pieno gamybos apsukas reaguodamas į krūties ištuštinimą, nereikia išvis jokios liemenėlės. Jei krūtinė didelė ir be liemenėlės yra nepatogu, tuomet geriau naudoti apatinius tolygiai prie kūno priglundančius marškinėlius (ar net glaustinukę), negu dėvėti maitinimui skirtą liemenėlę ar net sportinę liemenėlę. Po to galima bandyti pasirinkti sau tinkamą niekur neveržiančią liemenėlę, bet dėvėti ją kuo mažiau, o ne nuolat. Laikui bėgant krūties jautrumas mažėja, bet jautrumas traumoms išlieka visos laktacijos metu.

Taip pat krūtys yra jautrios pieno persipildymui – iki jausmo „tuoj sprogs” ar „kaip akmuo” – tokie persipildymai gali skatinti pieno sąstovių atsiradimą ir, kas dar blogiau, ilgesnis pieno liaukos persipildymas skatina pieno gamybos mažėjimą. Tad reikia vengti tokios situacijos:

• dažniau maitinant mažylį;
• nesiekti „pilno” krūties ištuštinimo, jei vyksta akivaizdi perteklinė pieno gamyba, nes tai tiks paskatins krūtį gaminti dar daugiau pieno;
• truputėlį išsitraukiant pieno iš krūties, kad dingtų diskomforto jausmas ir ji sulauktų savo maitinimo eilės.

Pirma pagalba atsiradus pieno sąstoviui – mamos poilsis, šaltis (iki 20 min. vienu metu) ant skaudančios vietos, ITIN švelnus masažas (daugiau – „prastumdymas”) pirštų galiukais ir vaikučio dėjimas prie krūties taip, kad smakriukas liestų tą vietą, arba būtų bent jos kryptimi. Jei taip gelbėjantis atsiranda aukšta kūno temperatūrą ir per 24 val. tokių veiksmų ji nedingsta – kreipkitės į gydytoją.